Sekmadienio vidudienio malda. Kas širdyje sėja meilę? (+ video)

Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus komentavo dienos skaitinį iš Evangelijos pagal Luką, kuriame, pasak jo, buvo kalbėta apie susitikimo su Kristumi troškimą, apie troškimą, kuris mūsų dvasią visada išlaiko budrią – nes laukiame to susitikimo visa širdimi, visu savimi. Tai yra krikščioniško gyvenimo pamatinis bruožas. Visi turime tokį troškimą širdyje, sąmoningą ar paslėptą.

Svarbu, anot Šventojo Tėvo, suprasti Jėzaus mokymą konkrečiame kontekste, kuriame jis buvo perduotas. Evangelistas Lukas parodo Jėzų, kuris keliauja su savo mokiniais link Jeruzalės, link savo mirties ir prisikėlimo Velykų. Šiame kelyje jis patiki mokiniams tai, kas jo širdyje, savo sielos giliąsias nuostatas, ir taip moko juos. Tarp tų nuostatų yra atsiribojimas nuo žemiškų gėrybių, pasitikėjimas Tėvo apvaizda, vidinis budrumas ir Dievo Karalystės laukimas. Jėzus laukia sugrįžimo į Tėvo namus, o mes laukiame paties Jėzaus, kad mus pasiimtų į niekad nesibaigiančią šventę, kaip jau padarė su savo Motina, švenčiausiąja Marija, kurią pasiėmė į Dangų su savimi.

Ši Evangelija nori mums pasakyti, - kalbėjo popiežius Pranciškus, - kad krikščionis yra tas, kuris savyje neša didelį troškimą, gilų troškimą: susitikti su Viešpačiu, kartu su broliais, su kelio draugais. Tai, ką Jėzus mums sako galima sutraukti į Jo paties garsų pasakymą: „kur yra jūsų lobis, ten yra ir jūsų širdis“. Širdis, kuri trokšta...Mes visi turime troškimą. Vargšai tie, kurie neturi. Troškimą eiti pirmyn, link horizonto, o mums, krikščionims, tas horizontas yra susitikimas su Jėzumi, su tuo, kuris yra mūsų gyvenimas, mūsų džiaugsmas, kuris mus daro laimingais.

Užduočiau jums du klausimus, - kreipėsi Pranciškus į maldininkus, kurie nepaisant didelio karščio labai gausiai susirinko šv. Petro aikštėje: - ar jūs turite trokštančią širdį, širdį, kuri trokšta? Pagalvokite ir atsakykite savo širdies tyloje. Ar turi trokštančią širdį ar uždarą, miegančią, gyvenimui nuskausmintą širdį? Troškimą: eiti pirmyn, susitikti su Jėzumi...Antras klausimas: kur yra tas lobis, kurio trokšti? Nes Jėzus pasakė: „kur yra jūsų lobis, ten bus ir jūsų širdis“. Tad klausiu: kur tavo lobis? Kokia tikrovė tau yra pati svarbiausia, brangiausia, kuri traukia mano širdį? Kas traukia tavo širdį? Ar tai Dievo meilė? Ar troškimas daryti gerus darbus kitiems? Gyvenimas dėl Viešpaties ir kitų? Ar galiu tai pasakyti? Kiekvienas teatsako savo širdyje.

Bet kai kas tars: „tėve, aš dirbu, aš turiu šeimą, man svarbiausia šeima, darbas...“. Žinoma, kad tai svarbu, tačiau kokia jėga išlaiko suvienytą mano šeimą? Tai meilė. O kas sėja meilę mūsų širdyse? Dievas. Dievo meilė. Būtent Dievo meilė suteikia kasdieniams rūpesčiams prasmę ir padeda atlaikyti didelius išbandymus. Tai yra tikras žmogaus lobis. Eiti pirmyn su meile, kurią Dievas pasėjo širdyje, su Dievo meile. O kas yra Dievo meilė? Tai nėra kažkas abstraktaus, platus jausmas. Dievo meilė turi vardą ir veidą: Jėzus Kristus. Jėzus. Dievo meilė pasirodo per Jėzų, nes mes negalime mylėti paprasčiausiai oro ar šiaip, viską. Mylime asmenis ir mūsų mylimas asmuo yra Jėzus, Tėvo dovana mums.

Ši meilė suteikia vertę ir grožį visam kitam, tai meilė, kuri teikia jėgos šeimai, darbui, mokslui, draugystei, menui, kiekvienai žmogiškai veiklai. Suteikia prasmę ir negatyvioms patirtims, nes ši meilė leidžia peržengti tas patirtis, eiti toliau, nelikti blogio vergovėje, likti atviram vilčiai.

Dievo meilė Jėzuje visada mus atveria vilčiai, vilties horizontui, mūsų piligrimystės galutiniam horizontui. Nuovargis ir parpuolimai taip pat tampa prasmingi. Ir mūsų nuodėmės įgyja prasmę Dievo meilėje, nes Dievo meilė Jėzuje Kristuje mums visada atleidžia, mus myli tiek, kad visada atleidžia.

*
Po Viešpaties Angelo maldos, popiežius Pranciškus kreipėsi dar kartą į maldininkus šv. Petro aikštėje, primindamas, kad ketvirtadienį švęsime Marijos Dangun Ėmimo iškilmę. Galvokime tad apie mūsų Motiną, kuri su Jėzumi jau Danguje, apie tą dieną, kai švęsime kartu.

Popiežius taipogi pasveikino musulmonus, ką tik pabaigusius Ramadano mėnesį, skirtą maldai, išmaldai ir pasninkui. Šventasis Tėvas palinkėjo, kad krikščionys ir musulmonai įsipareigotų abipusei pagarbai, ypač per jaunų kartų ugdymą. „Visiems jums linkiu gero sekmadienio ir gerų pietų, iki pasimatymo!“, - atsisveikino popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)