Vasara tai metas, kai galime ne tik važiuoti į pajūrį ar kalnus, tačiau ir aplankyti
abatijas, vienuolynus, šventoves – taigi vietoves, kuriose glūdi istorinės ir meninės
tikėjimo įkultūrinimo šaknys, bei pasisemti dvasinės ramybės, pailsėti bei pasidžiaugti
meno grožybėmis. Jau kurį laiką piligrimystės ir „religinis turizmas“, kai keliauja
minios žmonių, auga, nepaisant ekonominės krizės. Tačiau kiek šis reiškinys kainuoja
aplinkai? Šią temą apžvelgia internetinio katalikiško portalo „Aleteia“ žurnalistai.
Ir šią vasarą religinis turizmas suburs milijonus krikščionių, keliaujančių
į šventas vietas, išsibarsčiusias po visą pasaulį – pradedant nuo Meksikos, kur, Pasaulio
turizmo organizacijos duomenimis, pagerbti Gvadalupės Madonos kasmet atvyksta apie
10 milijonų piligrimų. Katalikybės širdis Roma sulaukia apie 7 milijonų maldininkų.
Galima vardyti ir toliau: Medžjugorjė, Jeruzalė, Asyžius, Lurdas, kurie kartu su kitomis
religinėmis vietovėmis kasmet pritraukia daugiau nei 300 milijonų lankytojų. Šie piligrimų
srautai atneša maždaug 18 milijardų dolerių apyvartą.
Reikėtų paminėti ir
popiežiaus Pranciškaus poveikį – jį išrinkus, padidėjo susidomėjimas kulto vietomis.
Tą liudija internetinių paieškų duomenys, fiksavę ryškų viešbučių paklausos didėjimą
piligrimų traukos vietose. Beje, šalia kitų istorinių gausiai lankomų kulto vietovių,
po popiežiaus Pranciškaus išrinkimo minios piligrimų ėmė plūsti į Buenos Aires. Pasak
miesto mero, ruošiamasi sudaryti piligriminį maršrutą pristatantį vietas, kuriose
dažniausiai lankydavosi Bergoglio, būdamas vyskupu ar kardinolu.
„Aleteia“
žurnalistai atkreipia dėmesį į kartu su maldininkų srautų augimu iškylančią problemą
– kad daugėja ir lėktuvų, traukinių, autobusų maršrutų, didėja ir atliekų kiekiai,
pagaminama daugiau dujų, kurios teršia aplinką.
Šia problema susirūpino „Ekologiškai
švarios piligrimystės tinklas“, oficialiai gimęs Asyžiuje 2011 m. Šis projektas stengiasi
apvienyti piligrimysčių centrus visame pasaulyje siekiant bendro tikslo – kad religinio
pobūdžio kelionės atitiktų aplinkos apsaugos ir tvarumo kriterijus. Kaip rašoma judėjimo
tinklalapyje, imtis šio projekto paskatino tokia mintis: „Kodėl švenčiausios pasaulio
vietovės nėra švariausios ir labiausiai prižiūrimos vietos? Ar faktas, jog jos laikomos
šventomis, neskatina paversti jų ir labiau ekologiškomis?“ Tai vienas didžiausių judėjimų,
besirūpinančių klimato kaitos problemomis, inicijuotas devynių pagrindinių pasaulio
religijų. Jo tikslas – įkvėpti religinius lyderius, piligrimus, savivaldybes ir piligrimysčių
centrų atstovus stengtis, kad piligrimystės būtų ekologiškenės, pripažinti visų tikinčiųjų,
kaip Dievo Kūrinijos sergėtojų, kolektyvinę bei asmeninę atsakomybę.
Tinklui
jau priklauso 25 piligrimystės centrai visame pasaulyje, į kuriuos plūsta visus tikėjimus
išpažįstantys maldininkai: tai Asyžius, Santjago di Compostela, Jeruzalė, Kenterberis,
sikhų šventasis miestas Amritsar Indijoje, armėnų krikščionybės centras Ečmiadzinas,
induistų šventasis miestas Varanasi. Iniciatyvai pradžią davė Religijų ir išsaugojimo
aljansas (Arc), filantropinė organizacija, globojama Anglijos princo Pilypo. Taigi
tai aplinkosaugos problemos, kurios rūpinasi Kūrinijos išsaugojimu. O ką religiniam
turistui siūlo šios kelionės, poilsio-grožio derinys?
Pasak monsinjoro Mario
Lusek, Italijos Vyskupų konferencijos turizmo ir laisvalaikio nacionalinio skyriaus
direktoriaus, „keliaujančiam žmogui, tikinčiajam, kuris nori sustiprinti tikėjimą,
poilsio laikas suteikia progą pasigrožėti dailės ir muzikos kūriniais, architektūros
ir gamtos paminklais, susipažinti su tradicijomis, aplankyti prasmingas ir reikšmingas
erdves, pasimelsti ir šlovinti Viešpatį, gilinti vertybes“. O kaip dar būdamas kardinolu
sakė Josephas Ratzingeris, susitikimas su grožiu gali sukrėsti sielą ir atverti jai
akis. (Vatikano radijas)