Per Žolines Lurde laukiama apie 10 000 prancūzų piligrimų

Rugpjūčio 11 – 16 dienomis Lurde, per Žolines, visame pasaulyje žinomoje šv. Mergelės Marijos šventovėje Pirėnų kalnų papėdėje, Prancūzijoje, turėtų apsilankyti apie 10 000 prancūzų piligrimų, kurie dalyvauja 140-ojoje nacionalinėje piligrimystėje, koordinuojamoje Marijos Dangun Ėmimo, Asumpcionistų, vienuolinės šeimos.

Nacionalinei piligrimystei pirmininkauja Havre arkivyskupas Jean-Luc Brumen, Prancūzijos katalikų vyskupų konferencijos Šeimos ir visuomenės tarybos pirmininkas. Pagrindinė piligrimystės tema yra „Lurdas, tikėjimo vartai“. Ši tema siejasi su popiežiaus Benedikto XVI paskelbtais ir jau į antrą pusę persiritusiais Tikėjimo metais, kurie bus iškilmingai užbaigti šių metų lapkričio 24 dieną.

Nacionalinėje piligrimystėje dalyvauja apie 1000 ligonių ir neįgalumą turinčių asmenų, apie 4000 slaugų savanorių, apie penkis tūkstančius kitų piligrimų.

„Lurdo, tikėjimo vartų“ tema yra siūloma ir kitiems į šią šventovę atvykstantiems piligrimams. Lurdo šventovės interneto portale ši tema trumpai paaiškinama ir išplečiama.

Jei sudalyvausime vaiko krikšte, išgirsime kunigą užduodant tėvams paprastą klausimą: „ko prašote šiam kūdikiui?“ Jei tėvai iš tiesų nori, kad vaikas būtų pakrikštytas, gali pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „krikšto“ arba „tikėjimo“. Logiška, kad krikšto. Tačiau kodėl galima prašyti tikėjimo, o ne krikšto? Nes su krikštu mums yra duodamas tikėjimas. Gavome tikėjimą todėl, kad buvome pakrikštyti.

Tikėjimas yra Dievo dovana, tai santykio su Dievu pradžia. Ši dovana turi augti, kad būtume vis arčiau Dievo, glaudžiau su Juo susiję. Tad tikėjimas yra aktyvi nuostata. Tai durys, per kurią įžengiame į Dievo pasaulį, į skirtingą būdą gyventi.

Beje, lankydamiesi Lurde piligrimai dar pamatys gausius šventovę ir visą miestą prieš pusantro mėnesio nusiaubusio potvynio ženklus: aukštai pakilęs vanduo užliejo Lurdo šventovės pastatus, gyventojų namus, atnešė tonas dumblo. (Vatikano radijas)