Kardinolo Turkson pasisakymas Japonijoje, minint branduolinių sprogimų metines

Japonijos katalikų vyskupų konferencija rengia „10 dienų maldos už taiką“ iniciatyvą kiekvienais metais, minint dviejų branduolinių bombų numetimo ant Hirosimos ir Nagasakio miestų metines. Šios bombos buvo numestos II Pasaulinio karo pabaigoje, 1945 metų rugpjūčio 6 ir 9 dienomis. Šiais metais maldoje už taiką dalyvauja ir kardinolas Peter Turkson, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos primininkas.

Pirmadienį jis aukojo šventąsias Mišias Hirosimos katedroje, dalyvaujant vietinei katalikų bendruomenei. Antradienį dalyvavo tarpreliginiame susitikime Hirosimos Taikos memoriale – buvusiuose prekybos rūmuose, pastatytuose 1915 metais. Po atominės bombos sprogimo išliko šio statinio griaučiai, kurie iki šios dienos primena karo dramą.

Pirmoji atominė bomba, numesta 1945 metų rugpjūčio 6-ąją, padarė pasibaisėtiną žaizdą Japonijos žmonėms ir visai žmonijai, - sakė kardinolas Turkson ir tęsė: - Mes atstovaujame didžiosioms religinėms ir dvasinėms Azijos tradicijoms – budistai ir šintoistai, krikščionys, kurie gali būti evangelikai, reformatai, protestantai ir katalikai – taip pat globalus sekuliarizmas. Kiekviena tradicija gali išdėstyti savo viziją šioje piligrimystėje prie neapsakomo siaubo ir naikinimo memorialo.

Pagal katalikišką tikėjimą, Dievas sukūrė žmogų gyvenimui, laisvei ir laimei. Ir vis tik mūsų likimas čia, žemėje, dažnai susideda iš kančios, kurią esame gundomi suvokti kaip bausmę, kaip žiaurų likimą. Tokia beprasmė kančia gali mus įveikti.

1981 metais palaimintasis Jonas Paulius II karo atneštą kančią, konkrečiai nulemtą atominės bombos, tinkamai pavadino žmogaus nuodėmės vaisiumi. Popiežius Pranciškus yra pasakęs panašiai: „branduolinės galios turėjimas gali lemti žmonijos sunaikinimą. Kai žmogus tampa išpuikęs, jis sukuria monstrą, kuris gali išsprūsti jam iš rankų“.

Asmenys ir visuomenės yra visados gundomi godumo ir neapykantos aistrų, tačiau neturime pasiduoti. Vietoj atskyrimo tų, kurie nieko neturi, atsiliepkime į jų poreikius. Vietoj vengimo tų, kurie kenčia, palydėkime juos. Vietoj keikimo to, dėl ko mes patys kenčiame, aukokime tai dėl kitų. Vietoj šiandienos problemų slėpimo, drąsiai kreipkimės į tas socialines situacijas ir struktūras, kurios lemia neteisingumą ir konfliktą.

Jokios taikos kūrimo pastangos neduos vaisių, darna ir laimė nebus pasiekta visuomenėje, kuri ignoruoja, atstumia, atmeta savo pačios dalį, - pabrėžė Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas, dar kartą pasiremdamas nesenu popiežiaus Pranciškaus pareiškimu Brazilijoje, lankantis vargingame Rio de Žaneiro kvartale.

Tikras taikos kūrimas integruoja, įtraukia. Tada, pagal krikščionišką tikėjimą, mes prisidedame prie gelbstinčios Jėzaus Kristaus Kryžiaus logikos, tada įveikiame mirtį, - kalbėjo kardinolas Turkson, kviesdamas kiekvieną susitikimo dalyvį ir jų tikėjimo bendruomenes solidariau bendradarbiauti kuriant taiką.

Hirosimoje ir Nagasakyje išgyventa drama, kaip ir kiekvieno karo drama, Vatikano radijui sakė vienas iš kardinolo Turkson bendradarbių, kun. Michael Czerny, nėra dieviška bausmė, bet žmogaus atsakomybė, mūsų nuodėmių pasekmė. Panašiai mes turime atsakomybę tiek karo pasmerkime, tiek taikos kūrime.

Kardinolas Turkson paliks Hirosima ir nuo trečiadienio dalyvaus susitikimuose ir maldoje už taiką Nagasaki mieste. Jo vizitas baigsis rugpjūčio 9 dieną šventosiomis Mišiomis už taiką ir branduolinės bombos aukas Nagasakio memoriale. (Vatikano radijas)