Taizé bendruomenės prioro komentaras apie Pasaulinės taikos dienos temą. Reikia vidinės kovos, kad gyventume sutaikyta širdimi

Šiomis dienomis buvo paskelbta 47-osios Pasaulinės taikos dienos tema, kurią parinko popiežius Pranciškus – „Brolybė, taikos pamatas ir kelias“. Pati Pasaulinė taikos diena bus švenčiama pirmąją kitų metų dieną.

Italijos katalikiška žinių agentūra „Sir“ paprašė pakomentuoti Pasaulinės taikos dienos temą brolio Alois, Taizé bendruomenės prioro. Taizé bendruomenė, puikiai pažįstama ir Lietuvos jaunimui, išsiskiria savo dvasingumu, kuris žadina jaunuolių iš įvairiausių tautų, ne tik krikščionių, vienybės ir brolybės jausmą.

Pasaulio taika prasideda širdyse, - kalbėjo brolis Alois. - Ji pasiekiama ne tik svarbiais susitarimais, bet įpareigoja kiekvieną asmenį kūne ir sieloje. Taikos ieškojimas mus kreipia link vidinės kovos, kad galėtume gyventi sutaikyta širdimi. Kiekvienas gali prisidėti prie taikios ateities, savo paties gyvenimo centre iškeldamas brolybę. Jaunimo susitikimai, Pasaulinės jaunimo dienos ar mūsų bendruomenės organizuojami susitikimai įvairiuose miestuose, parodo kaip svetingumas tampa veiksmu, per kurį visi gali tapti taikos visuomenėje nešėjais. Kai šeimos atidaro duris nepažįstamiems jaunuoliams, dažnai kalbantiems kita kalba, dabartiniu metu, kai dažnai bijoma svetimšalio, jos žengia žingsnį link taikos.

Nors klimatas Taizé, - tęsė brolis Alois, - atrodo visada džiugus, klausydamiesi jaunuolių paliečiame daug kančių. Jaunuoliai iš Afrikos klausia europiečių: kodėl tiek mažai mus pažįstate? Kodėl tiek daug nelygybės ir neteisingumo tarp kontinentų? Tarp jaunuolių vakariečių yra daug paslėpto skurdo. Ne vien materialia prasme, bet taip pat toks skurdas, kaip draugystės trūkumas, kaip gyvenimo prasmės trūkumas. Yra daug pasimetimo, vienatvės, nesupratimo.

Su jaunuoliais, pasak Taizé bendruomenės prioro, tenka karštai ieškoti atsakymo, kodėl tapome abejingais, kodėl tiek skurdo mūsų miestuose, kodėl nėra darbo, kodėl viduržiemio jūroje tiek žūstančių...Abejingumas atsiranda tada, kai nėra sąmoningumo, jog visi priklausome tai pačiai žmonijos šeimai, nepaisant skirtumų, nepaisant sienų. Dažnai susidūrus su problemomis, kurios mums atrodo didelės, ateina bejėgiškumo jausmas. Tačiau turime prisiminti, kad istorijoje kartais nedidelės žmonių grupės pakakdavo pakreipti svarstykles link taikos. Mergelės Marijos pasitikėjimo pakako, kad Dievas įžengtų į mūsų žmogiškumą. Panašiai daug gyvenimų gali tapti taikos švieselėmis tamsumoje.

Daug jaunuolių, - sakė brolis Alois, - yra pasiruošę pradėti naują solidarumą, kurti pasitikėjimo klimatą, stengtis, kad tarp asmenų ir šalių neįsivyrautų pesimizmas. Kiekvieną savaitę Taizé susitikimuose jaunuoliai iš kitų kontinentų pasakoja apie savo gyvenimą ir lūkesčius, europiečiai išklauso. Kartais tenka pasakyti jaunuoliams – eikime link kito, kad ir tuščiomis rankomis, klausykimės be išankstinių nusistatymų ir baimės, bandykime suprasti galvojančius kitaip, būkime atidūs silpniausiems. Mūsų dėmesys vargšams gali būti išreikštas per socialinį įsipareigojimą. O šis, žvelgiant giliau, yra atvirumo nuostata: mūsų reikia kitiems ir mums patiems reikia kitų. (Vatikano radijas)