Popiežius Pranciškus jaunimo maldos budėjime: „Statykime Bažnyčią, kurioje tilptų
visa žmonija“ (+video)
Šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus dalyvavo Rio de Žaneiro Kopakabanos paplūdimyje
vykusiame jaunimo maldos budėjime. Šis susitikimas, vienas kulminacinių Pasaulio jaunimo
dienų renginių, panašiai kaip ir uždarymo Mišios sekmadienį, turėjo vykti specialiai
šia proga įrengtuose Tikėjimo lakuose – Campus Fidei – Guaratiba priemiesty, į vakarus
nuo Rio de Žaneiro, tačiau lietūs patvindė susitikimui numatytus laukus ir baigiamuosius
susitikimus teko perkelti į tą patį Kopakabanos paplūdimį, kuriame vyko ir kiti bendrieji
PJD renginiai, pradedant atidarymo Mišiomis, antradienį. Šeštadienio vakaro budėjime
Kopakabanoje dalyvavo daugiau kaip 2 mln. žmonių.
Budėjimas prasidėjo brazilų
jaunimo parengta programa, kurios tema – šv. Pranciškui Kritaus tarti žodžiai: „Atstatyk
mano namus“. Kaip ir ankstesnėse Pasaulio jaunimo dienose, šeštadienio vakaro budėjimo
metu buvo klausoma kelių jaunuolių liudijimų; paskui jaunimas klausėsi Šventojo Tėvo
kalbos, galiausiai susitikimas užbaigtas malda ir Švenčiausiojo Sakramento adoracija.
Popiežius
Pranciškus savo kalbą jaunimui pradėjo nuo vakaro pradžioje primintos šv. Pranciškaus
istorijos. Melsdamasis priešais Nukryžiuotąjį jis išgirdo balsą: „Pranciškau, eik
ir atstatyk, sutaisyk mano namus“. Ir šiandien Viešpats kreipiasi į tikintį jaunimą.
Ir šiandien kiekvienas iš jūsų esate kviečiami sekti Viešpatį Bažnyčioje ir būti jo
misionieriai. Manau, - sakė Popiežius, - kad galime pasimokyti iš to kas įvyko šiomis
dienomis. Turėjome atsisakyti planų šį susitikimą surengti Tikėjimo laukuose Guaratiboje.
Gal Viešpats tuo nori mums pasakyti, kad tikrasis tikėjimo laukas, tikrasis Campus
fidei, esame mes? Taip, mes, kiekvienas iš mūsų! Būti misionieriumi, būti mokiniu
– reiškia pripažinti, kad mes esame Dievo laukas, - sakė Šventasis Tėvas ir toliau
„tikėjimo lauko“ simbolį plėtojo naudodamas dirvos, sporto aikštės ir statybų aikštelės
įvaizdžius.
Dirva
Jėzus palyginime kalba apie žmogų, kuris išėjo
į laukus sėti. Vieni grūdai nukrito ant kelio, ant akmenų, tarp erškėčių ir nesudygo,
bet kiti krito į gerą dirvą ir davė didelį derlių (plg. Mt 13,1-9). Tikrasis „Campus
fidei“, tikrasis „tikėjimo laukas“ yra kiekvieno iš jūsų širdis, jūsų gyvenimas, -
kalbėjo popiežius jaunimui. Jėzus nori ateiti į jūsų gyvenimą nešinas savo Žodžiu,
savo artumu. Leiskite Kristui ir jo Žodžiui įteiti į jūsų gyvenimą, leiskite jam sudygti
ir augti! Kokia dirva mes esame ir norime būti? Norime būti gera dirva, o ne laikinais
krikščionimis. Nenorime būti „iškrakmolintais“ ar fasadiniais krikščionimis, bet trokštame
autentiškumo. Žinau, - sakė Popiežius, - kad jūs nenorite gyventi laisvės iliuzijoje,
pasiduoti madoms ir tik tam kas šią akimirką naudinga. Žinau, kad jūs norite siekti
aukštumų, galutinių pasirinkimų, kurie padaro gyvenimą prasmingą. Kiekvienas tyloje
pažvelkime sau į širdį ir sakykime Jėzui, kad norime būti jo sėjos laukas. Sakykime
Jėzui: štai čia ir akmenys, ir erškėčiai, bet kartu yra ir derlingos žemės lopinėlis,
kurį tau aukoju, kad į jį bertum sėklą. Būkime Jėzaus sėjos dirva.
Sporto
aikštė
Jėzus prašo, - aiškinio popiežius Pranciškus, - kad mes jį sektume
visą gyvenimą, kad būtume jo mokiniai, kad „žaistume jo komandoje“. Į komandą pakviestas
žaidėjas turi treniruotis, turi save tobulinti. Toks yra ir Viešpaties mokinių gyvenimas.
Jėzus mums siūlo daugiau negu pasaulio čempionų taurė! Jis mums siūlo gyventi laimingą
ir vaisingą gyvenimą, jis mus siūlo nesibaigiančią ateitį kartu su Juo, amžinąjį gyvenimą.
Bet kartu jis prašo, kad būtume „geros formos“, kad nuolat lavintumės nebijodami jokių
gyvenime pasitaikančių situacijų. Jis prašo, kad liudytume tikėjimą, palaikytume su
Juo nuolatinį dialogą: malda, sakramentais, broliška meile, sugebėjimu suprasti, atleisti,
priimti, padėti kiekvienam žmogui, nė vieno neatstumti.
Statybų aikštelė
Kai
mūsų širdis yra gera dirva, priimanti Dievo Žodį, kai stengiamės gyventi kaip krikščionys,
pajuntame, kad nesame vieni, kad priklausome didelei tuo pačiu keliu einančių brolių
šeimai: priklausome Bažnyčiai, tampame Bažnyčios statytojais ir jos istorijos veikėjais.
Šv. Petras mums sako, kad Bažnyčioje mes esame gyvieji akmenys (1Pt 2,5). Jėzus mus
prašo statyti jo Bažnyčią. Jis mus prašo statyti ne mažą koplytėlę, kurioje tilptų
maža žmonių grupelė, bet prašo statyti gyvą Bažnyčią, tokią didelę, kad joje tilptų
visa žmonija, kad ji būtų visų namai! Jis man ir jums sako: „Eikite ir padarykite
mano mokiniais visas tautas“. Šį vakarą jam atsakykime: „Taip, Viešpatie, ir aš noriu
būti gyvasis akmuo; visi drauge norime statyti Jėzaus Bažnyčią“. Nuo ko pradėti? Čia
Popiežius priminė palaimintosios Kalkutos Motinos Teresės pavyzdį. Kai vieną kartą
buvo jos paklausta ką reikia pakeisti Bažnyčioje, nuo ko pradėti: ji atsakė: „nuo
jūsų ir nuo manęs“ (Vatikano radijas)