Kokia Brazilijos Bažnyčia laukia atvykstančio popiežiaus?
Nors popiežius Pranciškus keliauja ne lankyti Brazilijos vyskupijų, bet susitikti
su į Pasaulio jaunimo dienas susirinksiančiais jaunais žmonėmis, į šį popiežiaus apsilankymą
didžiausius lūkesčius deda Brazilijos Bažnyčia. Į Popiežiaus kelionę ir pasaulio jaunimo
dienas žiūrima kaip į impulsą, kuris sustabdytų pastaraisiais dešimtmečiai daug rūpesčių
keliančią katalikų bėgimo iš Bažnyčios į naujus krikščioniškus judėjimus ir sektas
tendenciją.
Šiuo metu Brazilijoje gyvena maždaug 190 mln. žmonių; katalikų
skaičius siekia 123 mln. ir jie sudaro apie 64 procentus visų šalies gyventojų. 1972
m. katalikai sudarė 92 procentus gyventojų. Vadinasi, per keturis dešimtmečius ne
tiek dėl sekuliarizacijos, kiek visų pirma dėl pakrikštytųjų Katalikų Bažnyčioje perėjimo
į kitas bendruomenes ir naujus judėjimus, katalikų skaičius sumažėjo kone trečdaliu.
San
Paulo arkivyskupas kard. Odilo Pedro Scherer yra įsitikinęs, kad brazilai buvo ir
yra labai religingi, kad tai ne religinis atšalimas ir sekuliarizacija, bet žinių
apie Bažnyčią ir jos mokymą stoka privedė prie dabartinės situacijos. Daugelio žmonių
paviršutiniškas ryšys su Bažnyčia galiausiai nulemia tai, kad atsakymų į egzistencinius
klausimus žmonės ieško ne Bažnyčioje, bet pas tuos kurie juos noriai dalija. Naujos
evangelinės bendruomenės kalba žmonėms suprantama paprasta kalba, apeliuoja į emocijas,
eina pas žmones į jų kasdienio gyvenimo aplinką. Tuo tarpu Katalikų Bažnyčioje, dažnai
ir dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip kunigų stoka, laukiama, kad žmonės patys
ateitų.
Žinoma, Katalikų Bažnyčia nesnaudžia, pastaruoju metu sugebėta gana
gerai įvaldyti įvairias komunikacijos priemones Evangelijos ir Bažnyčios mokymo skelbimui,
nevengiama naudotis ir kai kuriomis nuo „naujųjų protestantų“ nusižiūrėtomis sielovados
priemonėmis, Katalikų Bažnyčia turi gerai išplėtotą karitatyvinės veiklos tinklą.
Labai svarbus įvykis Brazilijos, o pagaliau ir visos Lotynų Amerikos Bažnyčiai buvo
2007 m. Aparesidoje vykusi Lotynų Amerikos vyskupų generalinė konferencija ir joje
pradėta kontinentinė misija, kurios programos vienas pagrindinių autorių buvo tuometinis
Buenos Airių arkivyskupas, dabartinis popiežius Pranciškus.
Aparesidoje buvo
drąsiai įvardyti sunkumai: pasimetimas visuomenės gyvenime; puolamas santuokos ir
šeimos šventumas; daromas spaudimas šios srities įstatymų rengimo eigai; vardan individo
laisvės pateisinami kai kurie nusikaltimai prieš gyvybę; kėsinamasi į žmogaus asmens
orumą; plinta skyrybos. Viena rimčiausių problemų - katalikų bėgimas iš bažnytinių
bendruomenių. Neatsparūs agresyviam sektų prozelitizmui, nesugebantys atremti agnosticizmo,
reliatyvizmo ir laicizmo puolimų dažniausiai yra tie pakrikštytieji, kurie nebuvo
pakankamai evangelizuoti, kurių tikėjimas silpnas ir neaiškus, svyruojantis ir naivus,
nors jie ir turi įgimtą religingumą. Dėl to Aparesidoje visa Lotynų Amerikos Bažnyčia
buvo paraginta imtis metodiškos ir kapiliarios evangelizacijos, pradėti didžiąją evangelizavimo
misiją, į kurią įsijungtų visos Dievo tautos gyvosios jėgos. Naujos paspirties šiam
darbui Brazilijos Bažnyčia dabar tikisi iš jau netrukus vyksiančio popiežiaus Pranciškaus
apsilankymo ir jo susitikimo su jaunimu. (Vatikano radijas)