Popiežius Pranciškus kalba vaikams: Ėjimas yra menas

Penktadienį birželio 7 dieną popiežius Pranciškus susitiko su aštuoniais tūkstančiais moksleivių iš Albanijos ir Italijos. Tai buvo jėzuitų mokyklų moksleiviai, apie kurių audienciją jau kartą kalbėjome. Popiežiaus bendravimas su mokiniais, taip pat su jų mokytojais, buvo tiesioginis. Popiežius pasiūlė vaikams užduoti jam klausimus į kuriuos bandysiąs atsakyti. Vienas moksleivis pasidalijo savo gyvenimo ir tikėjimo abejonėmis, prisipažino norįs būti ištikimas, tačiau paprašė popiežius patarimo ir užtarimo jam ir bendraamžiams.

Atsakydamas, popiežius kalbėjo apie ėjimo meną.

Ėjimas yra menas. Nes, jeigu visą laiką einam greitai, pavargstam ir negalim nueiti iki galo, nenueinam iki kelio galo. Tačiau jeigu sustojam ir neinam, irgi negalim nueiti iki galo. Ėjimas yra menas reikalauja žvelgti į horizontą galvojant apie tai, kur aš noriu nueiti, tačiau drauge ištverti ėjimo nuovargį. Labai dažnai ėjimas yra sunkus. Pamąstai: „noriu likti ištikimas šiam ėjimui, tačiau nelengva, tamsu“, būna ir tamsių dienų, būna taip pat nesėkmingų dienų, būna ir kritimų. Ima ir krenta žmogus. Krenta. Tačiau visuomet prisiminkite štai ką: nebijokite nesėkmių, nebijokite kritimų! Tai, kas ėjimo mene svarbu yra ne kristi, o nepasilikti parkritusiam. Kritus, greitai, tučtuojau keltis ir eiti pirmyn! Tai gražu, šitaip daryti reikalauja nuolatinių pastangų, kasdien; tai šitoks ėjimas yra normalus, žmoniškas. Kita vertus, nesmagu eiti vienam, tai nesmagu ir nuobodu. Ėjimas kartu su kitais, bendruomenėje, ėjimas su draugais, su tais, kurie mus myli, padeda pasiekti tikslą iki kurio turime nueiti.

Nežinau, ar atsakiau į tavo klausimą? Nebijosi ėjimo, ne? (juokiasi) Ačiū! (Vatikano radijas)