Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Penktadienį švęsta policijos ir teisėsaugos darbuotojų
diena, šeštadienį melstasi kartu su broliais latviais
Liepos 5-ąją, ketvirtą atlaidų dieną, Šventovėje buvo meldžiamasi už Lietuvos Policijos
ir teisėsaugos darbuotojus. Tos dienos 12 val. pagrindinėse Šv. Mišiose kartu su iš
Šilalės dekanato atvykusiais tikinčiaisiais, kurių tą dieną buvo piligriminė kelionė
ir visais maldininkais meldėsi apie pusantro šimto policininkų, teisėsaugos, migracijos
tarnybos darbuotojų, atvykusių ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos. Pagrindinėms
tos dienos Šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus Lietuvai, Latvijai ir Estijai
arkivyskupas Luigi Bonazzi, koncelebravo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, jo pagalbininkas
vyskupas L. Vodopjanovas OFM, vyriausiasis Lietuvos policijos kapelionas kun. Aušvydas
Belickas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kapelionas kan. Remigijus
Saunorius, Šilalės dekanato ir iš kitur atvykę kunigai. Šv. Mišių metu giedojo Šilalės
miesto kultūros centro vyrų ansamblis, vadovaujamas Antano Kazlausko. Pamokslą pasakė
apaštalinis nuncijus. Jis kalbėjo apie būtinybę mokytis iš Dievo Motinos Marijos,
nes ji savo gyvenimu mus moko trijų dalykų – klausymo, apsisprendimo ir veikimo. Būtent
klausydamasi ir įsiklausydama Marija apsispręsdavo ir tada pradėdavo veikti. Tai akivaizdžiai
matyti iš jos gyvenimo, kuris aprašytas Evangelijose. Ji sugeba daryti paprastus sprendimus
ir kasdienybėje. Anot nuncijaus, mums kiekvienam reikia drąsos daryti ir apsispręsti.
Marija viską darė mylėdama ir mes pakviesti veikti mylėdami, su šypsena vykdyti kiekvienas
savo misiją ir daryti savo darbus, nes tikėjimas neša ramybę, kurią turėjo Švč. Mergelė
Marija ir kurios mokytis esame pakviesti mes kiekvienas.
Po Šv. Mišių padėkos
žodį vyskupams ir policijos kapelionams tarė bei atminimo dovanėles įteikė Lietuvos
policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis. Lietuvos policijos
ir teisėsaugos darbuotojai po Šv. Mišių ėjo kryžiaus kelią, vadovaujami apaštalinio
nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi, apmąstė Kristaus kančią.
Po Kalnų maldos
Žemaičių Kalvarijos parapijos namuose policininkams bei teisėsaugininkams buvo surengta
agapė.
2013 m. liepos 6 – oji Lietuvos karaliaus Mindaugo ir jo žmonos Mortos
karūnavimo, penktoji Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų diena. Tą dieną Žemaičių
Kalvarijos Šventovėje buvo meldžiamasi už mūsų kaimynus brolius latvius, kurie nuo
pat ryto iš įvairių Latvijos vietovių rinkosi į atlaidus. Taip pat tą dieną jaunimo
piligrimų grupės iš Kretingos ir Palangos, iš Mažeikių, Kražių atėjo į Šventovę, nes
liepos 6-osios vakaras buvo skirtas jaunimui.
12 val. pagrindinėms Šv. Mišioms
vadovavo Latvijos Jelgavos ir Liepojos vyskupijų vyskupas ordinaras Edvards Pavlovskis,
koncelebravo Jelgavos vyskupas emeritas Antons Justs, Telšių vyskupas J. Boruta SJ,
jo pagalbininkas vyskupas L. Vodopjanovas, Akmenės dekanato, nes ši diena buvo skirta
jiems, bei iš Latvijos ir kitų Lietuvos vyskupijų atvykę kunigai. Šv. Mišiose giedojo
Akmenės dekanato jungtinis choras, vadovaujamas Akmenės parapijos vargonininkės Žydrūnės
Kazlauskaitės, taip pat giedojo ir iš Latvijos atvykę tikintieji. Pamokslą pasakė
Jelgavos vyskupas emeritas Antons Justs.
Šv. Mišių pradžioje visus susirinkusius
piligrimus pasveikino Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Jis į brolius latvius kreipėsi
latviškai ir visiems priminė Žemaičių Kalvarijos Šventovės sąsajas su latvių mylima
Šventove Agluonoje, kurioje, kaip ir Žemaičių Kalvarijoje dirbo vienuoliai dominikonai,
o kai 1889 m. Žemaičių Kalvarijoje veikiantį dominikonų vienuolyną caro valdžia uždarė,
paskutinieji vienuoliai iš čia buvo išvežti į Agluoną, kur ir palaidoti.
Pamokslininkas
vyskupas Antons Justs kalbėjo apie dviejų tautų – latvių ir lietuvių sąsajas, nes
pirmasis ir vienintelis lietuvių karalius Mindaugas buvo vedęs latvę Mortą, kilusią
nuo Agluonos. Lietuvių vienintelis karalius – Mindaugas, o latvių vienintelė karalienė
– Morta. Latviai ruošiasi statyti paminklą Lietuvos karaliui Mindaugui bei karalienei
Mortai. Taip pat vyskupas kalbėjo apie susitikimo su Kristumi svarbą. Žmogus, savo
gyvenimo kelyje susitikęs Kristų keičia gyvenimo kryptį, tai jam padeda atpažinti
savo pašaukimą. Vyskupas priminė, jog visi per krikštą tampame Dievo vaikais, tos
pačios Bažnyčios nariais. Ir kaip Marija susitinka Elzbietą, taip dvi krikščioniškos
tautos – lietuvių ir latvių – susitikdamos šioje Šventovėje atneša gerąją žinią. Bendrystės,
tarpusavio palaikymo, o svarbiausia – tikėjimo vienybės žinią. Vyskupas kvietė šią
vienybę puoselėti ir branginti, nes tai charakterizuoja krikščioniškumo esmę.
Po
Šv. Mišių maldininkai iškeliavo į Kryžiaus kelią, kur buvo giedamos giesmės tiek lietuviškai,
tiek ir latviškai, o po Kalnų lauke bei Bazilikoje, atsisveikinimo žodį tarė Jelgavos
ir Telšių vyskupijų vyskupai, palinkėdami maldininkams atvykti į Žemaičių Kalvarijos
Šventovę per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus į jau tradicija tapusią brolių
latvių dieną.
* * *
Liepos 6-osios vakaras Žemaičių Kalvarijoje buvo
skirtas jaunimui. 18 val. Bazilikoje vyko Švč. Sakramento adoracija. 19 val. buvo
aukojamos Šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupo pagalbininkas vyskupas L. Vodopjanovas
OFM, koncelebravo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, būrelis kunigų. Šv. Mišių ir Švč.
Sakramento adoracijos metu giedojo Gargždų šv. arkangelo Mykolo parapijos jaunimo
choras, vadovaujamas vargonininko Petro Katausko. Šv. Mišių pradžioje į pilnutėlę
Baziliką prisirinkusio jaunimo kreipėsi Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Jis kalbėjo
apie liepos 6-osios reikšmę ir svarbą mūsų tautos ir valstybingumo bei krikščionybės
atėjimo į Lietuvą istorijoje. Taip pat priminė Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus
šventimo aspektus bei istorijos tėkmėje Katalikų Bažnyčios atėjimo į Žemaitiją susiklosčiusias
aplinkybes.
Vyskupas L. Vodopjanovas OFM pamokslo metu kalbėjo jaunimui apie
santykį su Jėzumi, draugystės būtinumą su juo ir kvietė būti atviriems Kristui savo
gyvenimo kelyje.
Po Šv. Mišių 21 val. jaunimas su Žemaičių Kalvarijos miestelio
gyventojais, kartu su Telšių vyskupu J. Boruta SJ sugiedojo Lietuvos Respublikos himną
– Tautinę giesmę ir su žvakėmis rankose, giedodami Kalnų giesmes išėjo į Kryžiaus
kelią, kur klausydamiesi kunigų sakomų pamokslų, melsdamiesi apmąstė Kristaus kančią
ir jo meilę žmonėms. Keli šimtai jaunų žmonių grįžę į Baziliką po Kalnų rado Šventovėje
jų belaukiantį Telšių vyskupą J. Borutą SJ, kuris palydėjo jaunimą savo ganytojiniu
palaiminimu bei padrąsinančiu žodžiu liudyti savo tikėjimą pasauliui ir skelbti Gerąją
Žinią savo bendraamžių tarpe.
Vatikano radijui iš Telšių vyskupijos kan.
teol. lic. Andriejus Sabaliauskas