Pranciškus: Esame Dievo vaikai Jėzaus malonės dėka ir niekas negali to iš mūsų atimti
(+video)
Esame Dievo vaikai Jėzaus malonės dėka. Tai mūsų tapatybės kortelė, kurios niekas
negali iš mūsų atimti, sakė ketvirtadienio ryto Mišių homilijoje Šventasis Tėvas Pranciškus.
Su juo Šv. Mortos namų koplyčioje koncelebravo kardinolas iš Indijos Telesfore Placidus
Toppo, Ranchi arkivyskupas. Šventasis Tėvas homilijoje komentavo Evangelijos pasakojamą
apie paralitiko išgydymą.
Jėzus sako paralyžiuotam ligoniui: „Drąsos, sūnau,
tau atleidžiamos nuodėmės. Galbūt tas asmuo liko nuviltas, nes troško būti pagydytas
fiziškai, kūne. Tačiau ten buvusiems Rašto aiškintojams pradėjus tarpusavyje murmėti,
jog Jėzus taip kalbėdamas piktžodžiauja, „nes tik Dievas gali atleisti nuodėmes“,
Jėzus išgydo ligonį taip pat kūne. Iš tiesų, sakė Šventasis Tėvas, pagijimai, pamokymai
ir stiprūs žodžiai prieš erezijas buvo tik ženklas kito, kur kas didingesnio dalyko,
kurį padarė Jėzus. Jis atleido nuodėmes. Jėzuje pasaulis yra sutaikintas su Dievu,
tai – pats didžiausias stebuklas.
Šis susitaikymas yra naujasis pasaulio sukūrimas:
Visų nusikaltėlių atpirkimas yra pati giliausia Jėzaus misija. Jėzus tai padaro ne
žodžiais, ne gestais, ne gatvėje. Jis tai padaro savo kūnu. Tai Jis, Dievas, tampa
vienu iš mūsų, žmogumi, kad mus, nusidėjėlius, galėtų pagydyti „iš vidaus“.
Jėzus
išlaisvina mus pats tapdamas „nuodėme“, prisiimdamas sau „visą nuodėmę“. Tai yra naujasis
sukūrimas. Jėzus nužengia nuo šlovės ir nusižemina iki mirties, iki Kryžiaus mirties
ir iki to galutinio šūksnio: „Tėve, kodėl mane apleidai?!“ Tai jo šlovė ir tai mūsų
išganymas.
Tai pats didingiausias Jėzaus stebuklas. Ir ką Jėzus tuo padarė?
Padarė mus vaikais, su vaikų laisve. Dėl to ką Jėzus padarė mes galime sakyti: „Tėve!“.
Kitaip niekad nebūtume galėję ištarti „Tėve!“. Ir mes galime sakyti „Tėve!“ geru ir
gražiu vidiniu nusiteikimu, t.y. su laisve! Tai didysis Jėzaus stebuklas. Jis mus
visus, nuodėmės vergus, išlaisvino, pagydė mus mūsų egzistencinėje gelmėje. Turime
tai gerai prisiminti. Turime prisiminti kaip gražu būti vaikais, kaip gražu patirti
vaikų laisvę: sūnus yra namuose ir Jėzus atvėrė namų duris. Mes dabar esame tuose
namuose.
Dabar suprantame, ką reiškia kai Jėzus sako: „Drąsos, sūnau, tavo
nuodėmės atleistos!“
Tai mūsų drąsos šaknis: esame laisvi, esame vaikai. Tėvas
myli mane ir aš myliu Tėvą. Prašykime Viešpaties malonės, kad gerai suprastume šį
Jo atliktą darbą, tai ką Dievas atliko: Dievas Kristuje sutaikino pasaulį pavesdamas
mums „susitaikymo žodį“ ir malonę, kad šį „susitaikymo žodį“ veiksmingai neštume į
pasaulį, kad tai darytume du Dievo vaikų laisve. Buvome išgelbėti per Jėzų Kristų.
Ir niekas negali šios “tapatybės kortelės“ iš mūsų atimti. „Mano vardas: Dievo vaikas!“
Tai nepaprastai graži tapatybės kortelė! „Šeimyninė padėtis: laisvas!“ Tebūnie taip!