Katalikų Bažnyčios katekizmas (35). Bažnyčia yra šventa
Tikime, kad Bažnyčia yra šventa. Bet yra sakančių: kaip gi šventa, jei yra tiek daug
nusidėjėlių Bažnyčioje, o ir kunigai ne visada gerai elgiasi. Žinoma, Bažnyčios šventumas
nereiškia, kad visi jos nariai yra be nuodėmės. Priešingai, pats Jėzus tvirtina, kad
„Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“ (Mt 9,13).
Bažnyčia yra
šventa pirmiausia todėl, kad jos Galva, Jėzus Kristus, yra Šventas. Be to, Bažnyčioje
yra išgelbėjimo priemonių, žmogaus pašventinimo priemonių pilnatvė. Bažnyčioje turime
šventąją Eucharistiją ir kitus sakramentus. Ir turime taipogi Dievo Žodį, Šventąjį
raštą.
Bažnyčioje taip pat yra šventųjų ir palaimintųjų. Juose Bažnyčia atpažįsta,
kaip skaitome Katekizme, „šventumo Dvasios galią , (kuri) palaiko tikinčiųjų viltį,
pasiūlydama jiems šventuosius kaip pavyzdžius ir užtarėjus“. Reikia pabrėžti, kad
žmogaus šventumas visada yra Dievo dovana, tai yra dalyvavimas Dievo šventume.
Katekizmas
sako, kad jei Kristus nepažino nuodėmės, tai Bažnyčia, kuri yra „šventa ir drauge
raginama nuolat valytis, nepaliauja žengusi atgailos ir atsinaujinimo keliu“ (827).
Kažkas yra pasakęs: „esu dėkingas Viešpačiui, kad Bažnyčioje yra nusidėjėlių, nes
tai reiškia, kad joje yra vietos ir man“.
Bet yra ir kai ko daugiau! Jėzus
mirė ir prisikėlė dėl mūsų, kad žmogus neliktų nusidėjėliu, tačiau būtų šventas ir
nesuteptas Kristaus meilės akivaizdoje (Ef 1,4). Galutinis žmogaus pašaukimas yra
būti šventu taip, kaip Dievas yra šventas (Mt 5,48).
Bažnyčia yra šventa nuo
pat pradžių, tačiau „jos nariai tobulą šventumą dar turi pasiekti“ (825). Tegu šis
Bažnyčios kelias būna išpildytas laikų pabaigoje, kai Dievas bus viskas visame kame
(1 Kor 15,28).