Vysk. Jono Kaunecko atsisveikinimo iškilmės Panevėžio katedroje

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas Jono Krikštytojo šventėje sukvietė vyskupijos kunigus ir vyskupijos Savivaldybių merus, darbuotojus, seniūnus padėkos mišioms į Panevėžio katedrą.

Iškilmėse dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir dar šeši Lietuvos vyskupai: trys ordinarai: Kaišiadorių – Jonas Ivanauskas, Vilkaviškio - Rimantas Norvila, Telšių – Jonas Boruta, Vilniaus augziliaras Arūnas Poniškaitis bei du vyskupai emeritai: Juozas Matulaitis ir Juozas Preikšas, nunciatūros darbuotojas mons. dr. Giovanni Gaspari, Panevėžio bei kitų vyskupijų kunigai, pilna katedra susirinkusių tikinčiųjų. Šv. Mišias transliavo Marijos radijas.

Šv. mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė pats Iškilmių šeimininkas vysk. Jonas Kauneckas.
Pamoksle vyskupas dėkojo rajonų merams, seniūnams, vyskupijos kunigams už sėkmingą bendradarbiavimą, trumpai apžvelgė darbo rezultatus. Pamoksle, be kita ko, jis sakė:
„Mano vyskupavimo vizija buvo atkurti bendruomenes. Tikiuosi, kad tai iš dalies pavyko. Ir Europos Sąjunga išgirdo mūsų troškimą kita vertus, dažnai jaučiausi bejėgis jūsų tarpe. Dėkoju, kad taip nuoširdžiai mane priėmėte. Taip nuoširdžiai sutikote mane šioje katedroje 2002 metais. Man skaudėjo širdį, kad nebuvau su jumis anais sovietiniais laikais, kai kūrėsi tikinčiųjų teisėms ginti komitetas, kai buvo leidžiama Kronika. Tačiau reikėjo dirbti kituose kraštuose: Dzūkijoje, Žemaitijoje. Su prelatu Jakštu-Dambrausku, cituojant psalme, norėčiau pasakyti: „Mes ne savo šviesa žėruojam“. Su jumis buvau tik vienuolika metų. Nuostabiausias man visuomet buvo Panevėžio kraštas. Čia praleidau ilgus mokslo metus.

Panevėžio vyskupijoje dirbau krizės laikais. Koks Panevėžio žmonių jautrumas. Koks išskirtinis lietuvių nuoširdumas, gerumas. Bažnyčiai daugiausiai aukoja neturtingieji. Niekada jūsų neužmiršiu. Niekada nenustosiu dėkoti už jus Dievui. Norėjau, kad jūsų džiaugsmai ir jūsų skausmai man būtų labai artimi. Vertinau kiekvieną bendravimo su jumis minutę. Prisimenu, varpų šventinimo iškilmes įvairiose parapijose. Prisimenu, kaip iki vakaro skambindavote tais varpais. Džiaugiausi, kai pakilote į kovą už tai, kad nebūtų Raguvėlėje alaus baro. O paskui Krinčine. Pasvalio jaunimas pareikalavo, kad Pasvalio dienos būtų be alkoholio. Mačiau jūsų ašaras, kai tekdavo palikti parapijas be kunigų. Ar pavyko nors truputėlį tą skausmą sumažinti? Ar pavyko atkurti bendruomenes? Buvo daug įrengta bendruomenės namų, laidojimo patalpos, parapijos namai. Pirmaisiais mano vyskupavimo metais sunku buvo laidoti jaunus kunigus. Dėkoju kunigams, kad dauguma išlaiko kunigų ištikimybės priesaiką. Man asmeniškai brangi buvo įvesta adoracija Panevėžio katedroje. Vienuolynai įvedė adoraciją net naktimis. Vieną naktį adoracijoje dalyvauja kunigai. Su poetu Jakštu-Dambrausku noriu dėkoti: Ačiū Dievui už dosnumą, jo gausingą; už pasaulio šio gražumą, stebuklingą.

Po mišių katedroje vysk. Joną Kaunecką nuncijaus Luigi Bonazzi vardu sveikino jo atstovas mons. dr. Giovanni Gaspari. Sveikinime, be kita ko, sakoma: „Džiaugsmas yra jūsų savybė. Jūs esate nuolankus ir laimingas vyskupas. Jūs drąsiai skelbiate Evangelijos žodį, esate šeimų gynėjas ir draugas. Žinau, kaip gausiai jūsų homilijas klauso tikintieji per Marijos radiją. Jūs turite tokį Ganytojo uolumą, kokį retai galima sutikti. Jei reiktų trumpai atsakyti - kas yra mons. Jonas Kauneckas, turbūt reikėtų pasakyti: tai vyskupas, kuris labai mylėjo Bažnyčią.

75-ojo Jubiliejaus proga vyskupą Joną Kaunecką, dar birželio 6 d., pasveikino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Lietuvos prezidentė savo sveikinime, be kita ko, rašo: „Jūsų gyvenimo kelias kupinas ne tik didžiulių pastangų, skaudžių išbandymų, bet ir begalinio tikėjimo savo Pašaukimu. Sudėtingomis sovietmečio sąlygomis buvote priverstas keliolika metų siekti kunigystės. Ilgus metus dirbdamas kitus darbus, neišsižadėjote savojo kelio-tarnystės Dievui. Dabar Jūs-vienas Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchų-Panevėžio vyskupas, mylimas tikinčiųjų. Esate įdomus pašnekovas ir atidus klausytojas, garbingos ir atviros Lietuvos kūrėjas. Visada džiugu matyti Jūsų šypseną, paprastumą, nuoširdumą, jausti iš Jūsų sklindantį geranoriškumą.“ Lietuvos Ministras Pirmininkas pastebi: „Garbingą Jūsų gyvenimo kelią puošia dvasios tvirtybė ir pilietinė drąsa, įtaigus žodis ir gražus krikščioniško idealizmo pavyzdys, meilė Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei. Vertinu pasiaukojamą Jūsų kunigo ir vyskupo tarnystę. Okupacijos metais Jūs kovojote už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, ištvermingai leidote ir platinote pogrindžio literatūrą. Dėkoju už Jūsų kilnų ganytojo darbą Telšių ir Panevėžio vyskupijose, stiprinant Lietuvos žmonių tikėjimą, dorą ir tautiškumą.“ Seimo pirmininko pavaduotoja, be kita ko, rašo: „Nuoširdžiai dėkoju už nenuilstamą rūpestį leidžiant ir platinant pogrindžio leidinius bei knygas okupuotoje Lietuvoje, už pasiaukojimą ir ištvermę, kovojant dėl tautos laisvės bei ginant tikinčio žmogaus teises. Dėkoju už kiekvieną paraginimą nepamiršti savo tikėjimo, už kiekvieną jauno žmogaus palydėjimą, už entuziazmą renkant parašus po Lietuvos Romos katalikų memorandumu. Tik tokių žmonių kaip Jūs dėka mūsų visų gyvenime randasi daugiau Tikėjimo, Meilės ir Vilties.“

Po iškilmių katedroje žmonės rinkosi į K. Paltaroko gimnaziją, kurioje gausūs sveikintojai dėkojo vyskupui ir išsakė nuoširdžius palinkėjimus. Po to vyko agapė, nuoširdus pasidalinimas.

Kun. Algirdas Dauknys