Kardinolas Rylko. Pasaulinės jaunimo dienos, šviesos ir vilties krioklys

Kiekviena Pasaulinė jaunimo diena sužadina Bažnyčioje daugybę lūkesčių ir susidomėjimo. Tai tikras vilties ženklas. Pasaulinės jaunimo dienos yra dovana, tikras šviesos ir vilties krioklys, kaip sakydavo Benediktas XVI. Žinoma, šių dienų vaisiai priklauso ir nuo to, kokia buvo sielovadinė sėja prieš jas ir kokia yra derliaus priežiūra po jų, sugrįžus į kasdienybę, rašo kardinolas Stanislav Rylko, Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas, likus vos mėnesiui iki Pasaulinių jaunimo dienų Rio de Žaneire, Brazilijoje.

Jis paminėjo keletą reikšmingų aspektų. Pasaulinės jaunimo dienos sugrįžta į lotynų Ameriką, po 26 metų. Jos buvo surengtos 1987 metais Argentinoje, Buenos Airėse, tai buvo pirmoji tokia šventė už Romos ribų. Tada prasidėjo planetinė jaunimo piligrimystė apaštalo Petro įpėdinio pėdomis, kuri iki šiol stebina pasaulį: kiek joje tikėjimo džiaugsmo, kiek misijinio entuziazmo, kiek meilės Bažnyčiai ir popiežiui.

Pasaulinės jaunimo dienos Rio buvo ruošiamos Benedikto XVI, o bus vedamos pirmojo popiežiaus iš lotynų Amerikos, Pranciškaus. Visuotinės Bažnyčios gyvenimo kontekste ši jaunimo šventė įsilieja į Tikėjimo Metus. Skelbdamas pastaruosius Benediktas XVI rašė, jog šie metai skirti tikėjimo pagrindų atskleidimui ir studijoms, ypač pasinaudojant katalikų Bažnyčios Katekizmo sinteze, kurioje apibendrintas visas turtingumas mokymo, kurį Bažnyčia saugo ir skleidžia jau 2000 metų.

Pasaulinė jaunimo diena yra švenčiama jau ketvirtį amžiaus ir neabejotinai yra vienas iš didžiųjų pranašiškų palaimintojo Jono Pauliaus II pasirinkimų. Šis popiežius davė paskatinimą dvasiniam nuotykiui, kuris įtraukė milijonus jaunuolių iš visų kontinentų. Kiek vaisių jau subrandinta, kiek gyvenimo pasirinkimų ir keitimo, kiek svarbių atradimų: atradimas Kristaus, kuris yra Gyvenimas, Tiesa ir Kelias; atradimas Bažnyčios, kuri yra mokytoja, palydovė ir bičiulė; atradimas apaštalo Petro įpėdinio, kuris yra patikimas draugas. Pasaulinėse jaunimo dienose atrastas tikėjimas neprieštarauja buvimui jaunam. Jose subrendo daugybė pašaukimų kunigystei ir vienuoliniam gyvenimui. Neveltui kalbama apie jaunimą, kuris priklauso jau „Pasaulinių jaunimo dienų kartai“.

Pasaulinės jaunimo dienos yra netikėtas ir stebinantis Bažnyčios veidas, neatitinkantis žiniasklaidos stereotipų. Tai jaunimas, kuris ieško vertybių ir giliosios gyvenimo prasmės, kuris palieka už nugaros vairias ideologijas ir netikrus mokytojus, pardavinėjančius laimės iliuzijas. Pasaulinės jaunimo dienos yra Bažnyčios išsiskleidimas, amžinai jaunos Bažnyčios, nes Kristus yra amžinai jaunas. Per jas Evangelija išgyvenama gyvai, įveikiamas tikėjimo nuovargis. Tad šios dienos nėra vien jaunimo, jaunų kartų reikalas, tai visos Dievo Tautos rūpestis.

Nereikia abejoti, rašo kardinolas Rylko, kad Pasaulinės jaunimo dienos su popiežiumi Pranciškumi bus tikrai didelė tikėjimo šventė. Pranciškus jau parodė didelę charizmą bendraujant su jaunuoliais, sugebėjimą pasiekti širdis, paliesti sąžines, taip pat drąsą, kviečiant jaunuolius neapsiriboti mažais dalykais, tačiau rizikuoti dėl didelių. (Vatikano radijas)