Katalikų Bažnyčios katekizmas (33). Tikiu Bažnyčią

Išpažįstame tikintys Bažnyčią, ne į Bažnyčią. Tačiau ką reiškia toks gramatinis ypatumas?
Katekizmas paaiškina, kad sakome taip, idant „Dievo nesupainiotume su Jo kūriniais“ (750). Bažnyčia yra Dievo kūrinys ir visos dovanos, kurias gauname Bažnyčioje (Žodį, sakramentus, bendruomenę) priskirtinos Dievo gerumui.

Bažnyčia neturi kitos šviesos, tik Kristaus, ir neturi kitos stiprybės, tik Šventosios Dvasios. Tai nereiškia, kad nereikia bažnytinės institucijos, organizuotos ir valdomos. Iš tiesų, įsikūnijęs Dievas pasaulyje veikia per žmones ir jų institucijas. Nors, žinoma, Švenčiausioji Trejybė neapsiriboja vien tik institucijomis.

Žodis „Bažnyčia“ reiškia „susirinkimas“. Tai nėra bet koks žmonių susirinkimas, tačiau Dievo Tėvo sušauktas Dievo tautos susirinkimas. Šios Tautos nariu tampama „gimstant ne fiziškai, bet „iš aukštybės“, „iš vandens ir Dvasios“ (Jn 3, 3–5), tai yra įtikint Kristų ir pasikrikštijant“. (782).

Jėzus Kristus sukūrė regimus Bažnyčios pagrindus – skelbdamas Gerąją Naujieną, kviesdamas apaštalus ir įsteigdamas Krikštą bei Eucharistiją. Tačiau Kristus yra ne tik Bažnyčios kūrėjas – ji yra Jo Mistinis Kūnas, kurio galva – Jis pats.

Bažnyčia taip pat vadinama Šventosios Dvasios šventove. „Dvasia yra tartum mistinio kūno siela, jo gyvybės, vienybės įvairovėje ir jo gausių dovanų bei charizmų versmė“ (809).

Regimos Bažnyčios galva yra popiežius, Kristaus Vikaras, Petro įpėdinis, kuriam Jėzus sakė: „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ (Mt 16,18).

Dariusz Kowalczyk SJ / Vatikano radijas