Popiežiaus kalba Kenterberio arkivyskupui (+video)

Penktadienio ryte popiežius Pranciškus priėmė Kenterberio arkivyskupą Justin Welby, anglikonų Bažnyčios Anglijoje vadovą ir visos pasaulinės anglikonų Komunijos dvasinį primą.

Noriu jus pasveikinti tais pačiais žodžiais, - kalbėjo popiežius Pranciškus, - kuriais mano pirmtakas, garbingasis Dievo tarnas Paulius VI kreipėsi į arkivyskupą Michael Ramsey per jo istorinį vizitą 1966-aisiais metais: „Jūs įžengėte ne į svetimus namus. Esame laimingi galėdami atverti savo duris, o su durimis ir širdis. Esame pagerbti galėdami jus priimti ne kaip svečią ar svetimšalį, bet kaip šventųjų ir Dievo šeimos bendrapilietį“.

Priminęs, kad tiek jis, tiek Kenterberio arkivyskupas beveik tomis pačiomis dienomis pradėjo savo tarnystę, padėkojęs už tai, kad anglikonų vadovas minėjo jį savo tarnystės inauguracijos maldoje, popiežius Pranciškus sakė, jog Anglijos Bažnyčia ir Romos Bažnyčia savo santykių istorijoje patyrė skausmingų momentų, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais buvo broliškai suartėta ir už tai reikia dėkoti Dievui. Suartėjimas vyko įvairiais lygiais – per bendros teologinės komisijos darbus, per įvairaus lygio santykius ir kasdienius kontaktus, nuoširdų bendradarbiavimą, apie ką liudija ir tai, kad Kenterberio arkivyskupą lydi Londono katalikų arkivyskupas Vincent Nichols.

Esu dėkingas už nuoširdžias pastangas, kurias Anglijos Bažnyčia parodė suprasdama priežastis, dėl kurių mano pirmtakas popiežius Benediktas XVI nusprendė pasiūlyti kanoninę struktūrą, kuri atsilieptų į prašymus tų anglikonų, kurie norėjo būti priimti katalikų Bažnyčioje, taip pat grupėmis, - sakė Pranciškus. Pasak jo, ši struktūra padės katalikams geriau pažinti ir vertinti anglikoniško paveldo dvasines, liturgines ir sielovadines tradicijas.

Anot Šventojo Tėvo, jų susitikimas turi priminti, kad įsipareigojimas ieškoti vienybės tarp krikščionių nekyla iš praktinių motyvų, tačiau iš valios Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris mus padarė savo broliais, vienintelio Tėvo vaikais. Todėl bendra malda yra tokia svarbi.

Maldoje kasdien atsinaujina įsipareigojimas dėl vienybės, kuris pasireiškia bendradarbiavimu įvairiose srityse, ypač Dievo ir krikščioniškų vertybių liudijimu visuomenėje, kuri, rodos, kartais suabejoja pačiais sugyvenimo pamatais, žmogaus gyvybės sakralumu ar santuoka paremtos šeimos solidumu.

Taip pat reikia kartu įsipareigoti dėl didesnio socialinio teisingumo, dėl ekonominės sistemos, kuri tarnautų žmogui ir bendrajam gėriui, kuri nepaverstų jo vien vartotoju. Tarp krikščionių, Kristaus meilės liudytojų uždavinių yra vargšų užstojimas.

Jėzaus Kristaus pagarbinime atrasime mūsų kelio egzistencijos pamatą ir priežastį. Tegu gailestingasis Tėvas išgirsta ir išpildo maldas, kuriomis kartu kreipiamės. Viliamės tuo, kuris gali padaryti daugiau nei mes galime prašyti ar įsivaizduoti, - baigdamas savo kalbą sakė popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)