Irako chaldėjų apeigų katalikų Bažnyčia svyruoja tarp dviejų pasirinkimų: siekti didesnės
vienybės su kitomis Irako rytų Bažnyčiomis, ypač Asirų, su kuriomis turi bendras ištakas.
Arba aiškiai apsibrėžti nuo kitų Bažnyčių ir bendruomenių. Abi tendencijos turi stiprių
rėmėjų.
Tad susidūrus su šia problema, kuri išbalansuoja Irako chaldėjus,
tiek gyvenančius Irake, tiek esančius užsienyje, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose,
naujasis chaldėjų patriarchas Louis I Sako paskelbė sielovadinį laišką.
Jame
jis pirmiausia kreipiasi į visus primindamas svarbiausią prioritetą: išlaikyti vienybę
tuo metu, kai chaldėjų Bažnyčia taip smarkiai sužeista chaoso, prasidėjusio nuo 2003
metų karo: trūksta ateities vizijos, didelė tikinčiųjų emigracija, kai kurie kunigai
pasitraukė į kitas Bažnyčias arba į Vakarus, trūksta drausmės ir disciplinos.
Chaldėjų
patriarchas perspėjo dėl nacionalizmo pavojaus. Nėra blogai mylėti savo tautą, ja
didžiuotis, dirbti dėl jos. Tačiau blogai, jei pradedama manyti, jog kitos tautybės
yra menkesnio statuso ir jas galima pašiepti. Blogai, kai nacionalizmas pradeda reikšti
uždarumą kitiems arba reikalavimą kitiems tapti tokiu, kokiu esi pats. Būdas siekti
savosios bendruomenės vienybės ją priešpastatant kitoms bendruomenėms nėra krikščioniškas
metodas, nes tai yra pasidalijimo metodas. Krikščionys vienybės turi siekti kitu būdu.
Panašiai, perspėja chaldėjų patriarchas, diskusijose dėl Bažnyčios ateities
visiškai nedera tokios kategorijos, kaip dauguma ar mažuma, kaip turtingi ar neturtingi,
kaip stiprūs ar silpni. Reikia aiškiai suprasti, kad Bažnyčios misija ir jėga nėra
piniguose ar tikinčiųjų skaičiuje, vertinamame tik kiekybiškai.
Patriarchas
Sako labai aiškiai pabrėžė, kad politika yra pasauliečių reikalas. Bažnyčia gali į
juos kreiptis padrąsindama, patardama. Tačiau negali pati tapti politine partija ar
partijos rėmėja. Čia turi būti užbrėžtas raudonas brūkšnys: dvasininkai negali tapti
politikais ar skelbi politinę nacionalistinę doktriną. Dvasininko misija yra kitokia.
Kunigai ir vienuoliai, kvietė chaldėjų patriarchas, turi permąstyti ir grįžti prie
tų įsipareigojimų ir to gyvenimo stiliaus, kuris išplaukia iš jų pirminio pasirinkimo
ir pašaukimo bažnytinėje bendruomenėje. (Vatikano radijas)