Gegužės 24-oji – Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos liturginė šventė

Popiežius Pranciškus šią dieną paskyrė maldos vienybei su visais Kinijos katalikais, kurie šaukiasi Šešano Dievo Motinos Marijos pagalbos. „Vienijuosi su jais ir už juos meldžiuosi“, - pažymėjo Šventasis Tėvas penktadienio rytą kreipdamasis per socialinio tinklo Twitter paskyrą. Jau trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius prašė, kad visa Bažnyčia vienytųsi malda su Kinijos tikinčiaisiais.

Šventasis Tėvas jau sekančią dieną po išrinkimo parodė ypatingą dėmesį kardinolui iš Kinijos ir visai Kinijos tikinčiųjų bendruomenei, kurios religinė laisvė yra nuolatos varžoma tiek sielovados srityje, tiek palaikant ryšius su Romos vyskupu. Daug Kinijos katalikų, įskaitant kunigus ir vyskupus, patiria pastovias represijas, yra kalinami ir kitokiais būdais izoliuojami nuo tikinčiųjų ir visuomenės. Be to, Kinijos Bažnyčios vienybė yra ardoma per oficialią bažnytinę struktūrą, kurią tiesiogiai valdo Kinijos vyriausybė.

Dabartinius Bažnyčios Kinijoje sunkumus vaizdžiai atspindi Šanchajaus vyskupo augziliaro likimas. Civilinė valdžia uždraudė prieš mažiau nei metus konsekruotam vysk. Tadui Ma Daqin eiti pastoracines pareigas todėl, kad jis atsisakė pareikšti ištikimybę „Patriotinei asociacijai“, t.y. komunistinės valdžios įsteigtai ir tik jos interesus ginančiai bažnytiniai organizacijai. Vyskupas buvo izoliuotas paskiriant jam namų areštą Šešano kunigų seminarijoje, kuri yra prie pat garsiosios kinų katalikų Marijos šventovės. Pasak Italijos katalikų dienraščio „Avvenire“, vyskupas Tadas prieš keletą savaičių dar vis buvo laikomas kunigų seminarijoje. Tačiau neseniai mirus Romos pripažintam Šanchajaus vyskupui Jin Luxian, vyskupijos augziliaras vysk. Tadas Ma Daqin buvo išvežtas į Pekiną, greičiausiai todėl, pažymi italų dienraštis, kad negalėtų susitikti su šventės dieną į Šešano Marijos, Krikščionių Pagalbos šventovę, atvyksiančiais maldininkais.

Kinijos katalikų Bažnyčios nenormali padėtis atsispindi kasmet atnaujinamame Šventojo Sosto žinyne. Pavyzdžiui, dauguma Kinijos vyskupų yra Šventojo Sosto pripažinti, tačiau žinyne nėra jų vardų. Kinijos Bažnyčios vyskupai Popiežiškajame žinyne paminimi tik per praėjusius metus mirusių vyskupų sąraše. Šių metų žinyne paminėti penkių Kinijos ganytojų vardai - trijų, mirusių 2012 metais ir dviejų, mirusių šių metų pradžioje.

Saleziečių bendruomenės šeima, paplitusi po visą pasaulį, įskaitant Lietuvą, ypatingai mini Mergelės Marijos - Krikščionių Pagalbos, liturginę šventę. Saleziečiai platina pamaldumą į Mariją - Krikščionių Pagalbą pagal savo kongregacijos steigėjo šv. Jono Bosko mintį: Marija, Bažnyčios kovoje už gražesnį ir šviesesnį pasaulį, yra tikroji „Pagalba“. Mergelė Marija visiškai įsiliejo į išganymo istoriją, buvo pašaukta bendradarbiauti su Kristumi dėl pasaulio išganymo, patyrė ne tik gyvenimo grožį, bet taip pat ir jo sunkumus, todėl visiems žmonėms tapo dar artimesnė. Tad Marija yra ne tik pavyzdys, kuriuo turėtume sekti, bet taip pat „Pagalba“, kurios turėtume šauktis.

Popiežius Pranciškus neseniai vienoje kalboje paminėjo saleziečių steigėjo darbus kaip būdą skelbti Evangeliją. Sunkmečiu dirbdamas labai vargingoje parapijoje kun. Bosko matė kaip daugelį gatvėje gyvenančių alkstančių vaikų ydingas gyvenimas patraukia į nusikalstamumo pasaulį. Jis tam pasipriešino steigdamas beturčių vaikams amatų ir bendro lavinimo mokyklas.

Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos liturginė šventė penktadienį buvo iškilmingai paminėta Turine, šiaurės Italijoje, šv. Jono Bosko pastatydintoje Marijos, Krikščionių Pagalbos bazilikoje. Mišioms vadovavo Turino arkivyskupas Cesare Nosiglia. (Vatikano radijas)