Krikščionių vienybė – ramstis Europos žemyno integravimui
Krikščionių vienybės procesą galima laikyti pačiu reikšmingiausiu dabartinės krikščionybės
įnašu į visos žmonijos, ypač vakarų pasaulio, politinę ateitį. Krikščioniškų Bažnyčių
vis labiau atkuriama vienybė gali tapti labai svarbiu impulsu į krizę patekusiam europietiškos
integracijos projektui. Taip kalbėjo kardinolas Kurt Koch, Popiežiškosios krikščionių
vienybės tarybos pirmininkas, penktadienį skaitydamas pranešimą Sekminių proga Austrijoje
surengtame simpoziume apie Jungtinių Europos Valstijų viziją. Kardinolo Kocho pranešimo
tema buvo Europos dvasiniai pamatai.
Pasak Popiežiškosios krikščionių vienybės
tarybos pirmininko, religinių reikalų supasaulėjimas ir privatizavimas, būdingas nūdienos
Europai ir sukeliantis žmonijai ypatingai didelį rūpestį, yra XVI amžiaus schizmos
ir dėl jos vykusių religinių karų tragiška, tačiau nenumatyta pasekmė. Žemyną kraujyje
skandinusios kovos tarp katalikų ir protestantų nulėmė, kad Europa nesupranta konfesijų
skirtumų ir ypač nesuvokia krikščionybės įnašo į socialinės taikos kūrimą žemyne.
Todėl atsakomybė už religijos sunkią būklę visuomenėje gula pirmiausiai ant Bažnyčios
pečių.
Tačiau religijos gali tapti tąja dvasine valiuta, kurios reikia žemyno
vienybei ateityje. Pasak kardinolo Koch, naujasis evangelizavimas modernios laisvės
sąlygomis Europoje sukurs ne skaitlingą liaudišką Bažnyčią, bet „diasporos Bažnyčia“.
Tačiau valstybei, skelbiančiai visiškai neutralaus pasaulio viziją, vis vien reikės
vertybes kuriančių ir ginančių Bažnyčių ir religinių bendruomenių. Senasis žemynas
neištvers vien tik kaip ekonominių interesų bendruomenė: jam, greta euro, reikia ir
„dvasinės valiutos“. (Kathpress/Vatikano radijas)