Nors galbūt piligrimų ir kitų Romos miesto svečių akį pirmiausia patraukia puošnios
uniformos, kurias dėvi šveicarų gvardiečiai, tačiau Vatikano saugumui būtina ir kita
institucija: žandarmerija, Vatikano miesto valstybės policija.
Apie Vatikano
žandarus, apie jų darbą ir uždavinius italų policijos žurnalui „Polizia moderna“ pasakojo
jų vadovas Domenico Giani.
Vatikanas, pasak jo, nepaisant savo mažos teritorijos
yra globaliai svarbi valstybė, nes popiežiai, apaštalo Petro įpėdiniai, yra svarbiausias
ir autoritetingiausias žmonijos simbolis dėl to gėrio, kuriam atstovauja. Popiežius
yra visos žmonijos paveldas. Tačiau dėl tos pačios priežasties gali tapti piktadarių
taikiniu. Vatikano žandarai vykdo daug funkcijų: užtikrina saugumą, viešą tvarką,
administracinę drausmę, sienų priežiūrą. Tačiau apaštalo Petro apsauga išsiskiria
iš jų.
Vatikano žandarų vadovas pasakojo apie situaciją po Benedikto XVI atsistatydinimo
ir popiežiaus Pranciškaus išrinkimo.
Popiežiaus rinkimai reikalauja ypatingai
daug saugumo užtikrinimo pastangų. Visų pirma reikia užtikrinti kardinolų konklavos
saugumą, užtikrinti visų kardinolų fizinį saugumą, konklavos patalpų saugumą, kad
būtų išvengta informacijos nutekėjimo arba infiltracijos iš išorės.
Kitas itin
intensyvus periodas yra naujo popiežiaus tarnystės pradžia, į kurią suvažiuoja aukšto
lygio delegacijos iš viso pasaulio. Laimei, šį kartą nebuvo laidotuvių. Žinoma, visi
šie darbai yra vykdomi glaudžiai ir kasdien bendradarbiaujant su Italijos policija
ir kitų šalių policijomis, diegiant naujas technologijas, bendradarbiaujant su Interpolu.
Vatikano žandarmerijos vadovas pripažino, kad popiežiui Pranciškui savo pontifikato
pradžioje teko apsiprasti su saugumo normomis. Kaip visi žino, anksčiau, būdamas Buenos
Aires arkivyskupu, popiežius mėgdavo pavažiuoti viešuoju transportu, autobusu ar metro
linija. Panašiu neformaliu būdu pirmąją dieną po išrinkimo jis norėjo nuvažiuoti į
Maria Maggiore baziliką ar, vėliau, į ligoninę aplankyti bičiulio kardinolo Jorge
Mejia. Vis tik saugumo reikalavimai popiežiaus asmeniui to taip paprastai daryti neleido.
Kitas
uždavinys saugumui iškilo popiežiui nusprendus kol kas nepersikelti į popiežiškąjį
butą, tačiau likus šv. Mortos svečių namuose. Teko peržiūrėti saugumo protokolus ir
sustiprinti šios Vatikano miesto teritorijos apsaugą.
Tačiau saugumas nereiškia
izoliavimo. Pranciškus, priminė Vatikano žandarmerijos vadovas, mėgsta gyvus kontaktus,
per viešas audiencijas stengiasi pasveikinti kiek įmanoma daugiau vaikų, įvairių žmonių.
Tai yra natūralu tiek šv. Petro aikštėje, tiek užsienio kelionėse, nes popiežius pirmiausia
yra kunigas. Būti arti žmonių ir tarp žmonių yra jo pašaukimas, kuriam Vatikano žandarmerija
kvalifikuotai pasiruošia, preventyviai numatydama įvairias situacijas. Antai, atsitinka,
kad kai kurie žmonės bando per daug priartėti prie popiežiaus, tačiau ne dėl blogų
intencijų, o gal dėl perdėto noro parodyt meilę popiežiui. Tokias situacijas žandarai
moka suvaldyti teigiamai.
Tuo tarpu kalbant apie popiežių emeritą, pasak Domenico
Giani, jo buvimas Kastelgandolfe, Popiežiaus vasaros rezidencijoje, saugumo problemų
nesukėlė. Benediktas XVI pasirinko tylaus dvasinio atsitraukimo gyvenimą meldžiantis
ir studijuojant. Tad, kartu su jo saugumu, stengiamasi apsaugoti ir jo privatumą.
Kalbėdamas
apie Vatikano žandarui keliamus reikalavimus, Domenico Giani apibendrino taip: „būti
geru krikščionimi ir geru policininku“. Reikia mylėti Bažnyčią, taip pat ir tuose
netobulumuose, kurie kyla iš žmonių. Vatikano žandarai tarnauja Bažnyčiai, kuri yra
vedama Apvaizdos, darbuojasi Petro įpėdinio tarnystėje. Kita vertus, reikia būti geru
policininku. Tai nereiškia būti „Rembo“, tačiau turėti gerą psichologinį pasiruošimą,
išmanyti policininko darbą. Tam kandidatai į Vatikano žandarus praeina dviejų metų
kursą. (Vatikano radijas)