Arkivyskupas Chullikatt. Prekyba žmonėmis yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas

Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke arkivyskupas Francis Chullikatt šiomis dienomis dalyvavo aukšto lygio Generalinės asamblėjos diskusijose apie globalų veiksmų planą prieš prekybą žmonėmis.

Pasak arkivyskupo Chullikatto, šios diskusijos skirtos ne tik rezultatų įvertinimui, bet ir naujam įsipareigojimui vienu balsu pasisakyti prieš niekingą ir amoralią prekybos žmonėmis praktiką.

Vis didėjantys žmonių srautai, kurie kerta nacionalines sienas, daro poveikį visoms pasaulio šalims ir regionams. Dažnai tai yra progos tautoms geriau suprasti viena kitą ir kartu gerinti migrantų ir jų šeimų socialinį ir ekonominį būvį. Vis tik dideliam skaičiui migrantų migracija nėra laisvas pasirinkimas, bet labiau būtinybė. Šis beviltiškumo jausmas yra išnaudojamas prekeivių žmonėmis, kurie prekybą žmonėmis padarė viena iš labiausiai augančių kriminalinių veiklų pasaulyje.

Prekyba žmonėmis, - sakė arkivyskupas Chullikatt, - yra gėdingas nusikaltimas prieš žmogaus orumą ir sunkus pamatinių žmogaus teisių pažeidimas. Tie, kurie daro tokius nusikaltimus, sumenkina ir save pačius, apnuodija žmogišką solidarumą. Žmogus niekad neturi būti naudojamas kaip priemonė ar įrankis pasipelnymui be skrupulų, priverstinai paverčiant jį vergu.

Kovojant prieš prekybą žmonėmis, - tęsė Šventojo Sosto diplomatas, - reikia veiksmingų teisinių įrankių, kurie leistų persekioti prekeivius žmonėmis ir reintegruoti bei reabilituoti jų nužmogintas aukas į visuomenę.

Jei politinė ir teisinė apsauga yra būtina ir nepakeičiama, taip pat būtina atsižvelgti į tuos visuomeninius faktorius, kurie sukuria sąlygas ir padaro prekybą žmonėmis įmanoma. Vienas iš tokių faktorių yra vis didėjantis žmonių sudaiktinimas, kaip tai aiškiai matoma prekyboje merginomis ir moterimis dėl seksualinio išnaudojimo. Reikia dirbti, kad būtų keičiamas moters įvaizdis, visuomenės požiūris ir elgesio modeliai. Prekyba dėl seksualinio išnaudojimo sudaro beveik 60 procentų visų prekybos žmonėmis atvejų.

Tačiau žmonių sudaiktinimas liečia ne tik šią išnaudojimo sferą. Daugeliu atveju asmuo panašiai traktuojamas ir darbo rinkoje, tais atvejais, kai visiškai negerbiamos darbininko teisės. Apie ketvirtadalį visų prekybos žmonėmis atvejų yra susijusių su priverstiniu darbu.

Tai rodo, kad dalyvavimas globalinėje ekonomikoje turi būti atitinkamai reguliuojamas, atsižvelgiant į žmogaus ir jo darbo kokybinę vertę, kuri turi turėti pirmumą prieš grynai kiekybinį darbo aspektą.

Ekstremalus skurdas dažnai yra ta aplinka, dėl kurios žmonės trokšta migruoti ir pakliūna į rankas tų, kurie išnaudoja jų bejėgiškumą, apdalina melagingais pažadais, kurie neturi moralinio ir dvasinio žvilgsnio, kuris leistų jiems pamatyti, kad migrantai yra broliai ir seserys, kurie turi būti gerbiami. Tad veiksmai prieš prekybą žmonėmis turi būti nukreipti tiek prieš ekonominį, tiek prieš moralinį skurdą.

Katalikų Bažnyčia, - baigdamas sakė nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas, - per savo institucijas ir agentūras visame pasaulyje teikia pagalbą ir paramą tūkstančiams prekybos žmonėmis aukų, dažnai drąsiai rizikuodamos dėl tų, kuriuos palietė skaudi prekybos žmonėmis rykštė. (Vatikano radijas)