Pranciškus: jei nusidedi, eik į klausyklą dar, dar ir dar kartą (+video)
Pirmadienio ryte Šventosiose Mišiose popiežius Pranciškus, dalyvaujant Apaštalų Sosto
paveldo administracijos darbuotojams ir vadovui kardinolui Domenico Calcagno, kalbėjo
apie tai, jog gėdijimasis yra krikščioniška ir žmogiška vertybė.
Komentuodamas
evangelisto Jono laiško žodžius, jog Dievas yra šviesa ir Jame nėra jokios tamsos,
Šventasis Tėvas sakė, kad mes, priešingai, visada turime tamsumos savo gyvenime, momentų,
kada viskas, taip pat ir sąžinė, paskęsta tamsumoje.
Tačiau tai savaime nereiškia
eiti tamsybėse. „Eiti tamsybėje reiškia likti savimi patenkintu; būti įsitikinusiu,
kad nereikia jokio išgelbėjimo. Tai yra tamsybės!“ – sakė Pranciškus. Pasak jo, kam
nors pradėjus eiti šiuo tamsybių keliu nėra lengva sugrįžti atgal. Gal apie tai mąstydamas
evangelistas Jonas priduria savo laiške, kad jei tariamės esantys be nuodėmės, save
apgauname, mumyse nėra tiesos. Visi esame nusidėjėliai. Tai yra pradžios taškas. Tačiau
jei išpažįstame nuodėmes, Viešpats yra ištikimas ir atleidžia, ištyrina. Galų gale
Viešpats tam ir atėjo, kad atleistų, kad suteiktų taiką, kurią tik Jis gali suteikti.
Tai ir įvyksta Sutaikymo ir atgailos sakramente.
Daug kartų manome, kad eiti
išpažinties yra tarsi eiti į valyklą išvalyti savo rūbų. Tačiau Jėzus klausykloje
yra daugiau už valyklą. Ten vyksta susitikimas su Jėzumi. Jėzus mūsų laukia tokių,
kokie esame. Ir gėdydamiesi pasakome tiesą: „padariau taip, pagalvojau taip“. Ši gėda
yra tikra krikščioniška ir žmogiška dorybė. Neveltui apie žmogų, kuris nesugeba gėdytis
sakome „begėdis“. Gėdijimasis yra nuolankaus žmogaus dorybė.
Jėzus, anot popiežiaus
Pranciškaus, prašo iš mūsų nuolankumo ir romumo dorybių. Jos yra krikščioniško gyvenimo
įrėminimas. Krikščionis turėtų gyventi romume ir nuolankume. O Jėzus laukia, kad atleistų.
Išpažintis nėra kankinimo seansas. Yra Dievo pašlovinimas, nes aš, nusidėjėlis, buvau
Jo išgelbėtas. Ar Jis laukia manęs, kad priluptų? Ne, laukia su švelnumu, kad atleistų.
O jei rytoj vėl darysiu tą patį? Tada reikia eiti išpažinties dar kartą, dar ir dar.
Jis visada laukia. Toks yra Viešpaties švelnumas, nuolankumas, romumas. Reikia pasitikėti
tuo, kuris yra mūsų Gynėjas ir Užtarėjas. (Vatikano radijas)