Popiežiaus Pranciškaus homilija Sutvirtinimo Mišiose. „Jaunuoliai, gyvenkite dėl didelių
dalykų“ (+video)
Brangūs broliai ir seserys! Mieli sutvirtinamieji, sveiki atvykę! Norėčiau apmąstymui
pasiūlyti tris paprastas ir trumpas mintis, - pradėdamas Sutvirtinimo Mišių homiliją
sakė Šventasis Tėvas. – Antrajame skaitinyje girdėjome apie gražią šv. Jono viziją:
naujas dangus, nauja žemė, nuo Dievo nusileidžiantis Šventasis Miestas. Viskas yra
nauja, perkeista į gėrį, į grožį, į tiesą; nebėra skundų, gedulo...Tai yra Šventosios
Dvasios veikimas: ji atneša Dievo naujumą, ateina pas mus ir visus dalykus padaro
naujais, mus pakeičia. Dvasia mus keičia. Šventojo Jono regėjimas mums primena, kad
visi esame pakeliui link dangaus Jeruzalės, galutinės naujienos mums ir visai tikrovei,
laimingosios dienos, kada galėsime matyti Viešpaties veidą, tą nuostabų, tokį gražų
Viešpaties Jėzaus veidą, galėsime būti su Juo amžinai, jo meilėje.
Matote,
- tęsė popiežius, - Dievo naujumas nėra panašus į žemiškas naujoves, kurios visos
yra laikinos, praeina, jų reikia vis kitų. Naujumas, kurį Dievas duoda mūsų gyvenimui
yra galutinis, ne tik ateityje, kada būsime su juo, bet jau šiandien: Dievas viską
daro naujai, Šventoji Dvasia mus iš tiesų keičia ir nori keisti, per mus, pasaulį,
kuriame gyvename. Atverkime jai duris, leiskimės Jos vedami, leiskime, kad Šventosios
Dvasios nuolatinis veikimas mus paverstų naujais vyrais ir moterimis, vedamais Dievo
meilės, kurią Šventoji Dvasia mums duoda. Kaip būtų gražu, jei kiekvienas iš jūsų
vakare galėtų pasakyti: šiandien mokykloje, namuose, darbe, vedamas Dievo, padariau
meilės darbą savo draugui, tėvams, senukui!
Kitas apmąstymas: pirmajame skaitinyje
Paulius ir Barnabas tvirtina, jog „per daugelį vargų mes turime įeiti į Dievo karalystę“.
Bažnyčios kelias, taip pat mūsų asmeniškas krikščionio kelias ne visada yra lengvas,
susiduria su sunkumais, sukrėtimais. Sekti Viešpačiu, leisti, kad Jo Dvasia perkeistų
mūsų šešėlio zonas, tą elgesį, kuris nėra pagal Dievą, nuplautų mūsų nuodėmes, reiškia
eiti keliu, kuriame daug kliūčių, mumyse, širdyje, pasaulyje kuriame gyvename ir
kuris dažnai mūsų nesupranta, taipogi mumyse pačiuose, mūsų širdyje. Tačiau sunkumai,
sukrėtimai yra kelio dalis, vedančio į Dievo šlovę, kaip kad Jėzui, kuris buvo pašlovintas
ant Kryžiaus: juos visada sutiksime savo gyvenime. Nepraraskime drąsos: turime Dvasios
jėgą visų sukrėtimų įveikimui.
Ir paskutinis dalykas. Tai kvietimas, kurį skiriu
jums, sutvirtinamiesiems ir sutvirtinamosioms, visiems: likite tvirti tikėjimo kelyje,
su tvirta viltimi Viešpatyje! Čia yra mūsų kelio paslaptis. Jis mums teikia drąsos
eiti prieš srovę. Gerai įsidėmėkite, jaunuoliai: ėjimas prieš srovę yra gera širdžiai,
bet tam reikia drąsos ir Jis mums ją teikia. Nėra sunkumų, sukrėtimų, nesupratimų,
kurie mus gali išgąsdinti, jei išliekame viena su Dievu, kaip kad šakelės suaugusios
su kamienu, jei neprarandame draugystės su Juo, jei Jam teikiame vis daugiau erdvės
mūsų gyvenime.
Ir tuo atveju, ypač tada, kai jaučiamės vargšais, silpnais,
nusidėjėliais: Dievas teikia jėgos mūsų silpnumui, turto mūsų skurdui, atsivertimo
ir atleidimo mūsų nuodėmei. Viešpats yra toks gailestingas, kad jei ateiname pas Jį,
visada mums atleidžia. Pasitikėkime Dievo veikimu! Su Juo galime padaryti didžių dalykų;
mums leis pajusti Jo mokinių, liudytojų džiaugsmą. Rizikuokite dėl didelių idealų,
dėl didelių dalykų, mes, krikščionys, nesame pasirinkti Viešpaties dėl menkų dalykėlių,
eikite vis toliau, link didelių dalykų, gyvenkite dėl didelių dalykų, jaunuoliai.
Dievo
naujumas, sukrėtimai gyvenime, tvirtumas Viešpatyje. Brangūs draugai, atverkime mūsų
gyvenimo duris naujumui Dievo, kuris mums dovanoja Šventąją Dvasią, kad mus pakeistų,
padarytų stipriais sukrėtimuose, sustiprintų mūsų sąjungą su Viešpačiu, mūsų tvirtą
buvimą Jame: tai yra mūsų tikrasis džiaugsmas. (Vatikano radijas)