Katalikų Bažnyčios katekizmas (26). Gimė iš Mergelės Marijos

Tikime, kad antrasis Trejybės asmuo tapo žmogumi. Amžinasis Tėvo Sūnus įsikūnijo, Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos. Šiame kontekste Katekizme primenama, jog „tai, ką katalikų tikėjimas skelbia apie Mariją, remiasi tuo, ką jis skelbia apie Kristų“ (487). Tad jei Bažnyčia skelbia, kad Jėzus Kristus yra vienas asmuo, turintis dieviškąją ir žmogiškąją prigimtis, tuo pačiu ji skelbia, kad ir Marija „tikrai yra Dievo Motina (Theotokos)“ (495). Jinai yra Dievo Motina dėl to, kad Dievas konkrečiu istorijos metu tapo žmogumi.

Bažnyčia taip pat skelbia, jog Marija buvo „visąlaik Mergelė“, tai yra išpažįsta tikrą ir nuolatinę Marijos mergystę. Katekizmas sako, jog mergeliškas Jėzaus prasidėjimas buvo regimas ženklas, kad Dievo Sūnus gimė tikrai turėdamas tokią kaip mūsų žmogišką prigimtį (plg. 496). Marijos mergeliška motinystės taip pat „rodo absoliučią Dievo iniciatyvą Įsikūnijimo metu“ (503). Marijos mergystė taip pat byloja, kad mes visi dieviškajame gyvenime dalyvaujame „ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo“ (Jn 1, 13)“ (plg. 505).

Angelas sveikindamas Mariją, ją pavadino „malonės pilnąja“. Amžiams bėgant Bažnyčia, Šventosios Dvasios vedama į visos tiesos pažinimą, suvokė, kad toks ypatingas Marijos apdovanojimas malonėmis, taip pat reiškia jos nekaltąjį prasidėjimą. Dievo Motina – dėl savo Sūnaus nuopelnų – „buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės ir nė kiek jos nesutepta” (491).

Šitaip Dievas išsirinko Mariją, kad būtų jo Sūnaus Motina. Tačiau tai nebuvo jai primesta, nepaliekant jokio pasirinkimo. Ji visiškai laisva valia tarė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1,38).

Dariusz Kowalczyk SJ / Vatikano radijas