Katalikų Bažnyčios katekizmas (25). Dievas tapo žmogumi

Sakinys „Dievas tapo žmogumi“ yra krikščionių tikėjimo esmė. Reikia patikslinti, kad tai Žodis, antrasis Trejybės asmuo, „tapo kūnu“ (Jn 1,14). „Bažnyčia „Įsikūnijimu“ vadina faktą, - skaitome Katekizme, - kad Dievo Sūnus priėmė žmogiškąją prigimtį, norėdamas joje mus išganyti“ (461).

Tačiau Įsikūnijimas – tai ne teatras. Dievas neužsideda žmogaus kaukės ir nevaidina. Bažnyčia išpažįsta, kad Jėzus Kristus yra tikras žmogus ir tikras Dievas. Katekizmas pabrėžia, jog Dievo Sūnaus įsikūnijimas „nereiškia, kad Jėzus Kristus yra iš dalies Dievas, iš dalies žmogus, kažkoks dieviškumo ir žmogiškumo mišinys“ (464). Visuotiniai Bažnyčios Susirinkimai moko, kad vienas dieviškas asmuo turi dvi prigimtis: dieviškąją ir žmogiškąją.

Kodėl Įsikūnijimas? Jau sakyta, kad Dievas tapo žmogumi dėl mūsų išganymo. Tačiau reikia pridurti, kad išganymas tai ne koks nors išorinis vienkartinis nutarimas, bet kad jis vyksta realiame ir amžiname Dievo ir gyvo žmogaus santykyje. Tai mums apreiškia ir dovanoja įsikūnijimas. Jėzuje susivienija žmogiškumas ir dieviškumas, tačiau jie netampa abiejų mišiniu. Dievas tapo žmogumi, kad žmogus galėtų amžinai dalyvauti Trejybės gyvenime. Katekizmas cituoja šv. Atanazą: „Dievo Sūnus tapo žmogumi, kad mus sudievintų“ (460). Jei Dievas galėjo tapti tikru žmogumi, vadinasi ir mes galime būti sudievinti.

Dariusz Kowalczyk SJ / Vatikano radijas