Katalikų Bažnyčios katekizmas (25). Dievas tapo žmogumi
Sakinys „Dievas tapo žmogumi“ yra krikščionių tikėjimo esmė. Reikia patikslinti, kad
tai Žodis, antrasis Trejybės asmuo, „tapo kūnu“ (Jn 1,14). „Bažnyčia „Įsikūnijimu“
vadina faktą, - skaitome Katekizme, - kad Dievo Sūnus priėmė žmogiškąją prigimtį,
norėdamas joje mus išganyti“ (461).
Tačiau Įsikūnijimas – tai ne teatras.
Dievas neužsideda žmogaus kaukės ir nevaidina. Bažnyčia išpažįsta, kad Jėzus Kristus
yra tikras žmogus ir tikras Dievas. Katekizmas pabrėžia, jog Dievo Sūnaus įsikūnijimas
„nereiškia, kad Jėzus Kristus yra iš dalies Dievas, iš dalies žmogus, kažkoks dieviškumo
ir žmogiškumo mišinys“ (464). Visuotiniai Bažnyčios Susirinkimai moko, kad vienas
dieviškas asmuo turi dvi prigimtis: dieviškąją ir žmogiškąją.
Kodėl Įsikūnijimas?
Jau sakyta, kad Dievas tapo žmogumi dėl mūsų išganymo. Tačiau reikia pridurti, kad
išganymas tai ne koks nors išorinis vienkartinis nutarimas, bet kad jis vyksta realiame
ir amžiname Dievo ir gyvo žmogaus santykyje. Tai mums apreiškia ir dovanoja įsikūnijimas.
Jėzuje susivienija žmogiškumas ir dieviškumas, tačiau jie netampa abiejų mišiniu.
Dievas tapo žmogumi, kad žmogus galėtų amžinai dalyvauti Trejybės gyvenime. Katekizmas
cituoja šv. Atanazą: „Dievo Sūnus tapo žmogumi, kad mus sudievintų“ (460). Jei Dievas
galėjo tapti tikru žmogumi, vadinasi ir mes galime būti sudievinti.