Kita ataskaita apie Vatikano finansinį skaidrumą bus skelbiama gruodį

Šią savaitę Europos Tarybos Ekspertų komitetas dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (Moneyval) nusprendė, kad kita atskaita apie Šventojo Sosto ir Vatikano Miesto Valstybės skaidrumą bus priimta gruodžio mėnesį. Moneyval taip pat sutiko, pagal paties Šventojo Sosto prašymą, kad ataskaita apimtų ne tik pagrindinius, bet ir visus kertinius kriterijus, kad geriau būtų matoma Šventojo Sosto pažanga stiprinant savo teisinius rėmus prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.

Prieš trejus metus Šventasis Sostas pradėjo dialogą su Moneyval. 2011 metais buvo parengta pirmasis Moneyval ekspertų vertinimas, iš esmės pozityvus, tačiau nurodęs dar keletą svarbių namų darbų, kuriuos reikia padaryti.

Vienas iš jų buvo įkūrimas nepriklausomos kontrolės institucijos, kuri prižiūrėtų Vatikano ir ypač Instituto religiniams darbams finansines operacijas, populiariai, tačiau neteisingai vadinamu „Vatikano banku“. Šiandien tokia institucija jau įkurta ir jai vadovauja Rene Bruelhart, šveicarų teisininkas, buvęs Lichtenšteino finansų žvalgybos biuro vadovas. Jis buvo pakviestas 2012 metų rugsėjį kaip patarėjas kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo klausimais, o po poros mėnesių paskirtas minėtosios kontrolės institucijos direktoriumi.

Prieš mėnesį Rene Bruelhart davė interviu populiariam Vokietijos dienraščiui „Die Welt“. Kalbėdamas apie dabartinį Šventojo Sosto finansinės veiklos pritaikymą Moneyval kriterijams, šveicarų teisininkas priminė, kad negyvename tobulame pasaulyje, kuriame viskas tampa tobula paspaudus mygtuką. Tačiau 2011 metų Moneyval ekspertų ataskaita buvo objektyvus pagyrimas. Ir nuo to laiko jau padaryta kitų didelių pastangų.

Rene Bruelhart taip pat paaiškino, kad Institutas religiniams darbams nėra bankas, tačiau unikali finansinė institucija, kuri skiriasi nuo, pavyzdžiui, komercinio banko, kaip kad „Deutsche bank“ arba investicinio banko, kaip kad „Goldman Sachs“. Instituto religiniams darbams tikslas nėra maksimalaus pelno generavimas, tačiau krikščioniškų darbų sklaida ir finansavimas. Tai įstaiga, kuri tarnauja katalikų Bažnyčios vidiniams pinigų pervedimams. Ji neturi biurų užsienyje. Daugiausia operacijų vykdoma per kitus bankus.

Katalikų Bažnyčia yra globalinė institucija ir Institutas religiniams darbams turi tarnauti globaliniu lygiu. Tačiau pasaulyje ne visur yra taika. Kai kurioms valstybėms yra taikomos tarptautinės sankcijos arba kitų valstybių sankcijos. Ir tuo pat metu tose valstybėse yra krikščionių, bendruomenių ir Bažnyčių, kurios turi būti finansiškai remiamos. Tai ne visada lengva.

Netikslu sakyti, kad Institutas religiniams darbams palaiko finansinius ryšius su į juodąjį sąrašą įtrauktais kraštais. Jis palaiko ryšius su katalikiškomis institucijomis tuose kraštuose. Ir kai kalbama apie galimą Instituto religiniams darbams panaudojimą pinigų plovimui, likęs pasaulis turi pripažinti jo veiklos savitumą ir išskirtinumą. „Tai bandau pasakyti žmonėms iš viso pasaulio, su kuriais kalbu“, - sakė Rene Bruelhart. Kita vertus, ir Vatikanas turi suprasti, kad jo funkcijos gali būti panaudotos nelegaliai veiklai. Todėl Institutas religiniams darbams visada turi būti pajėgus atpažinti, ar jo operacijos tarnauja Bažnyčios tikslams. Beje, „gali būti“ nereiškia, kad tikrai yra. Kai yra atliekami tyrimai dėl įtarimų, tai savaime nereiškia nieko negatyvaus, tai reiškia, kad kontrolės sistema veikia, o nereguliarumai dažniausiai turi paaiškinimą.

Pasak Rene Bruelharto, jis gali patvirtinti, kad Vatikane yra stipri politinė valia savo finansinę veiklą pritaikyti prie tarptautinių standartų, ji nesumažėjo atsistatydinus Benediktui XVI, nėra pagrindo abejoti, kad sumažės ateityje. (Vatikano radijas)