Vietnamo vyskupai ragina atsisakyti komunistų partijos vienvaldystės

Vietnamo ekonominė raida per keliolika pastarųjų metų buvo pakankamai išskirtinė, tačiau apie politinę ir socialinę pažangą to paties negalima pasakyti. Suvokiant tokį poreikį valdžia pradėjo ruošti naują konstitucijos projektą, kuris turėtų pakeisti 1992 metais patvirtintą tekstą. Deklaruojant, kad konstitucija pirmiausia yra liaudies reikalas, įvairios pilietinės grupės buvo pakviestos pateikti savo komentarus iki kovo pabaigos. Vietnamo vyskupų konferencija atsiliepė į šį kvietimą.

Vietnamo vyskupų komentaras yra sudarytas iš trijų dalių, kuriose išryškinamas vienas ir tas pats esminis prieštaravimas: bandymas padaryti Vietnamą dinamiškesne, modernesne šalimi ir tuo pat metu išlaikyti sustabarėjusią ideologiją ir komunistų partijos vienvaldystę. Konstitucijos projekto 4-ajame straipsnyje teigiama, kad „Vietnamo komunistų partija, (...) vadovaudamasi marksistine-leninistine dotrina ir Ho Shi Minh mintimi, yra valstybei ir visuomenei vadovaujanti jėga“.

Pirmoje vyskupų komentaro dalyje kalbama apie žmogaus teises, kurioms ir konstitucijos projekte yra skiriama nemažai straipsnių. Vietnamas yra pasirašęs Jungtinių Tautų Organizacijos Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir pripažinęs, kad žmogaus teisės yra visuotinės, nepažeidžiamos ir neatimamos. Visuotinės, nes priklauso visiems žmonėms, bet kokiomis aplinkybėmis ir bet kokiame laike. Nepažeidžiamos, nes jų pažeidimas yra žmogaus orumo pamynimas. Neatimamos, nes niekas negali jų atsisakyti.

Konstitucijos projekte yra patvirtinamos tokios teisės, kaip išraiškos laisvė, meno laisvė, įsitikinimų ir religijos laisvė.

Bet čia ir kyla klausimas – kaip šias laisves suderinti su tuo, kas pasakyta ketvirtajame straipsnyje: komunistų partija vadovauja valstybei ir visuomenei, ji remiasi marksizmu ir leninizmu? Kaip galima kalbėti apie išraiškos ir meno laisvę, kai mąstymas jau yra uždarytas ideologiniuose rėmuose? Kaip suprasti įsitikinimų ir religijos laisvę, kai oficialioji marksizmo ir leninizmo doktrina yra ateistinė? Kaip, pagaliau, suvokti pačias žmogaus teises – ar jos tikrai yra visuotinės ir neatimamos, ar tik valdžios žmonėms pagal aplinkybes suteiktos išlygos?

Siekiant išlaisvinti konstitucijos projektą iš tokio nenuoseklumo ir prieštaravimo Vietnamo vyskupai pasiūlė performuluoti straipsnius apie žmogaus teises, labai aiškiai jas įtvirtinant, ir atsisakyti pretenzijų viską perkošti per vieną ideologiją, taip iš tiesų paralyžiuojant naujas idėjas ir pačią ekonominę pažangą.

Panašiai komunistų partijos vienvaldystė ir marksistinės-leninistinės doktrinos dominavimas prieštarauja tame pat Vietnamo konstitucijos projekte išdėstytai sampratai, kad politinės galios savininkė yra pati tauta, kuri deleguoja ją kai kuriems atstovams, kad šie administruotų visuomenę tokiu būdu, kad būtų gerbiamos visų teisės.

Tačiau kaip gali tauta būti politinės galios turėtoja, suverenas, jei tuo pat metu iš anksto nustatyta, kad komunistų partija vadovauja valstybei, jei iš anksto nuspręsta, kad tauta negali deleguoti politinės galios niekam kitam, kaip tik vienai vadovaujančiai partijai?

Trečias pamatinis prieštaravimas atsiskleidžia straipsniuose apie valdžios naudojimą. Kaip ir kitose konstitucijose, Vietnamo konstitucijos projekte išdėstoma, jog valdžia dalijama į įstatymdavystę, vykdomąją ir teisinę, šios trys valdžios yra nepriklausomos ir viena kitą balansuoja; kad aukščiausias šalies organas yra nacionalinė asamblėja. Čia dar kartą kyla klausimas – kaip galima kalbėti apie valdžių atskyrimo principą, kai nurodoma, kad valdžia priklauso vienai partijai; kaip galima kalbėti apie nacionalinės asamblėjos valdymą, kai tikrovėje partijos generalinis sekretorius, apie kurį konstitucijos projekte neužsimenama, priima svarbiausius sprendimus.

Norint atsikratyti šių nenuoseklumų ir iracionalumo, žalingu būdu paliečiančių visų gyvenimą, reikia atsisakyti vienos partijos vienvaldystės. Tada konstitucijos projektas nusipelnys visų žmonių pasitikėjimo ir bus pajėgus užtikrinti ilgalaikę Vietnamo raidą, pažymi Vietnamo vyskupų konferencija. (Vatikano radijas)