Popiežiaus Pranciškaus kalba Atvelykio sekmadienio vidudienį (+ video)

Atvelykio sekmadienio vidudienį popiežius Pranciškus kartu su šimtatūkstantine maldininkų minia, šia proga susirinkusių į Šv. Petro aikštę, kalbėjo velykinę antifoną „Regina Caeli, laetare“ („Džiaukis, Dangaus Karaliene“), kuri Velykų liturginiu laikotarpiu pakeičia tradicinę Viešpaties Angelo maldą.

„Brangūs broliai ir seserys! Laba diena! Šį sekmadienį, kuris užbaigia Velykų Oktavą, paties Prisikėlusio Jėzaus žodžiais dar kartą sveikinu su Velykomis: „Ramybė jums!“ (Jn 20,19.21.26). Tai ne pasisveikinimas ir ne tik paprastas palinkėjimas – tai dovana, tai brangi dovana, kurią perėjęs mirtį ir pragarus Kristus duoda savo mokiniams. Kaip yra pažadėjęs, dovanoja taiką: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis“ (Jn 14,27). Ši taika yra Dievo meilės pergalės prieš blogį vaisius, atleidimo vaisius. Būtent yra taip: tikroji taika, ta gilioji, ateina iš Dievo gailestingumo patirties. Šiandien yra Dievo Gailestingumo sekmadienis, pagal palaimintoji Jono Pauliaus II norą, kuris pasauliui užmerkė akis būtent šios progos išvakarėse.

Jono Evangelija mums pasakoja, kad Paskutinės Vakarienės kambaryje užsirakinusiems Apaštalams Jėzus pasirodė du kartus: pirmą kartą, tą patį Prisikėlimo dienos vakarą, nesant Tomui, kuris sakė, kad jei nepamatys ir nepalies, netikės. Antrą kartą, praėjus aštuonioms dienoms, buvo ir Tomas. Jėzus kreipėsi kaip tik į jį, pakviesdamas pažvelgti į žaizdas, paliesti jas, o Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ (Jn 20,28). Tada Jėzus tarė: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20,29). Kas buvo tie, kurie įtikėjo nematę? Kiti mokiniai, kiti Jeruzalės vyrai ir moterys, kurie, net ir nesutikę prisikėlusio Jėzaus, įtikėjo remdamiesi Apaštalų ir moterų liudijimu. Tai labai svarbūs žodžiai apie tikėjimą, juos galime pavadinti tikėjimo palaiminimu. „Palaiminti, kurie tiki nematę“ – tai tikėjimo palaiminimas. Visais laikais ir kiekvienoje vietoje palaiminti yra tie, kurie, per Dievo Žodį, Bažnyčioje paskelbtą ir krikščionių paliudytą, tiki, kad Jėzus Kristus yra įsikūnijusio Dievo meilė, įsikūnijęs Gailestingumas. Tai galioja kiekvienam iš mūsų!

Apaštalams Jėzus kartu su taika dovanojo Šventąją Dvasią, kad pasaulyje galėtų skleisti nuodėmių atleidimą, tą atleidimą, kurį tik vienas Dievas gali suteikti ir kuris kainavo Sūnaus Kraują (plg. Jn 20,21-23). Bažnyčia yra siųsta prisikėlusio Kristaus žmonėms skelbti nuodėmių atleidimą ir taip plėsti meilės Karalystę, širdyse sėti taiką, idant ji įsitvirtintų santykiuose, visuomenėse ir institucijose. Prisikėlusio Kristaus Dvasia išveja baimę iš Apaštalų širdžių ir juos verčia išeiti iš Paskutinės Vakarienės kambario nešti Evangeliją. Turime ir mes daugiau drąsos liudyti tikėjimą Prisikėlusio Kristumi! Nereikia bijoti būti krikščionimi ir gyventi kaip krikščionims! Mes privalome turėti šią drąsą, eiti ir skelbti Prisikėlusį Kristų, nes Jis yra mūsų taika, sutaikino Jis savo meile, savo atleidimu, savo krauju, savo gailestingumu.“

Kartu su Šv. Petro aikštėje buvusiais maldininkais sukalbėjęs velykinę antifoną, popiežius Pranciškus dar kartą padėkojo visiems šio maldingo susitikimo dalyviams ir palinkėjo: „Viešpaties palaimos ir skanių pietų“. (Vatikano radijas)