Sekmadienį minima Dievo Gailestingumo šventė

Velykų oktava baigiasi Dieviškojo Gailestingumo sekmadieniu. Primename, kad šią šventę įsteigė ir į visuotinės Bažnyčios liturginį kalendorių įrašė palaimintasis Jonas Paulius II 2000 metais. Tačiau šis popiežius dar 1980 metais, taigi, savo pontifikato pradžioje, paskelbė encikliką „Dives in Misericordia“, kurioje išsamiai apmąstė Dievo gailestingumą.

Žinoma, Dievo meilė ir gailestingumas yra biblinės temos. Tačiau konkrečiau pirmojo sekmadienio po Velykų paskelbimas Gailestingumo sekmadieniu yra susijęs su Vilniuje gyvenusia lenkų vienuole ir mistike Faustina Kowalska, kurią tais pačiais 2000-aisiais metais Jonas Paulius II kanonizavo.

Pirmiausia Plocke, o vėliau Vilniuje, kuriame gyveno nuo 1933 iki 1936 metų, sesuo Faustina patyrė mistinius išgyvenimus, kuriuos užrašė savo dienoraštyje ir, padedama savo dvasios vadovo, Michalo Sopoko pradėjo kalbėti apie gautą žinią. Taip pat Vilniuje nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas. Gailestingumo šventės paskelbimas pirmą sekmadienį po Velykų yra tiesiogiai susijęs su sesers Faustinos gautu mistiniu apreiškimu.

Trokštu, - Jėzaus žodžius perduoda šventoji Faustina - kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač - vargšams nusidėjėliams. [...] Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį - savo Gailestingumo šventę. [...] Kas tądien prisiartins prie Gyvybės Versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. [...] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. [...] Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras.

Sekmadienį Vilniuje, Gailestingumo šventovėje, baigiasi Gailestingumo savaitė, prasidėjusi Didįjį Ketvirtadienį. (Vatikano radijas/Gailestingumas.lt)