Kovo 16 d., Klaipėdos etnokultūros centras sukvietė miestelėnus į renginį „Tradiciniai
giedojimai. Giedame Žemaičių Kalvarijos Kalnus“. Kalvarijos kalnai – tai keliasdešimties
stočių, arba vietų, kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje.
Pirmosios Kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje dominikonų rūpesčiu. Lietuvoje žymiausios
yra Žemaičių Kalvarijos (20 stočių, įrengtos 1637–1639 m.), Kalnai ne tik einami,
lankant įrengtas koplyčias – vietas, bet ir namie giedami per šermenis bei mirusiųjų
minėjimus, namuose ir bažnyčiose per Gavėnią.
Varnių kanauninkas Motiejus Strijkovskis
mini naudojamus medinius trimitus, jis teigia, jog žemaičiai giesmėms pritaria mediniais
„trimitais-sutartiniais“. Apie muzikos instrumentus kalba ir Simonas Daukantas: „Šiandien
dar didžiai retai tokių trūbų begal regėt, nes paprastai tirškina vario trūbelius
<...> trimitų balsas yra graudžiai malonus, daugiau rūstas, nekaip linksmas, keliąs
klausantiems aitrą ir gailestį, kursai savo gausmu, graudingumu lyginos su šios variniais
karės trūbais“. XIX a. pradžioje Lietuvos bajorai į savo dvarus ėmė kviesti svetimšalius
muzikus. 1874 metais Rietave kunigaikštis Bogdanas Oginskis prie savo dvaro įsteigė
pučiamųjų muzikos instrumentų orkestrą, vėliau panašų orkestrą įsteigė jo brolis Mykolas
Oginskis Plungėje.
Varinių pučiamųjų pritarimas dažnas Žemaitijos etnografiniame
regione giedant Žemaičių Kalvarijos Kalnus. Gavėnios vakarą pristatėme Skuodo krašto
(Šiaurės Žemaitija) giesmininkus, kurie persiėmę to krašto giedojimo tradicijomis
ir šiandien gieda Žemaičių Kalvarijos Kalnus pritariant varinių pučiamųjų instrumentų
palydimi.
Graži Tikėjimo metų gavėnios popietė buvo ne tik puiki proga giedoti
tradiciniu Žemaičių Kalvarijos Kalnus, bet ir malda padėkoti už popiežių Benediktą
XVI malda lydėti popiežių Pranciškų bei dvasinio atgimimo melsti visai tautai ir Bažnyčiai.
*
* *
Švenčiant Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų, Klaipėdos etnokultūros centras,
kovo 8 d., kvietė apmąstyti Krikšto svarbą. Renginyje dalyvavo Kauno Vytauto Didžiojo
universiteto doc. Dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, kuri pristatė liaudies tradicijoje
gyvavusius ir esamus papročius. Krikštynas, kaip gimtuvių sudėtinę dalį liaudies kultūroje,
kurią sudaro keletas etapų: pasiruošimas kūdikio gimimui, gimimas, krikštynos ir kūdikio
atjunkymas.
Svarbiausias krikštynose yra pats Krikšto sakramentas, kuris
nuplauna gimtąją nuodėmę ir įrašo į tikinčiųjų bendruomenę. Apie Krikšto sakramento
svarbą kalbėjo Klaipėdos universiteto doktorantas, kun. Saulius Stumbra, kuris ir
vedė „Tradicinių giedojimų“ vakarą.
Vakaro metu netik klausėmės pranešėjų,
bet ir kartu giedojome senąsias Gavėnios giesmes. Giedojimams vadovavo Klaipėdos Marijos
Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo giesmininkai (vad. Vidmantas Budreckis).