Nobelio taikos premijos laureatas paneigė gandus, dėl popiežiaus Pranciškaus bendradarbiavimo su Argentinos diktatūra

Buenos Aires arkivyskupo Jorge Mario Bergoglio išrinkimas popiežiumi buvo lydimas ne tik sveikinimų, bet ir priekabių ieškojimo. Ypač tam atsidėjo vienas žinomas argentinietis žurnalistas ir dienraštis, kuriam jis rašo. Čia išdėstyti kaltinimai buvo cituojami ir tarptautinėje spaudoje.

Kaltinamai liečia karinės diktatūros Argentinoje metus, nuo 1976 iki 1983 m., kai Bergoglio dar nebuvo nei kardinolas, nei vyskupas, o kunigas ir savosios jėzuitų provincijos provinciolas.

1976 metais du jėzuitai, Orlando Yorio ir Franz Jalics, kurie darbavosi vargingame Buenos Aires kvartale Floros, buvo suimti ir nuvežti į vieną jūrininkų mokyklą, diktatūros metais nusipelniusią liūdnos šlovės dėl čia vykdytų kankinimų. Pastarųjų neišvengė ir jėzuitai, kurie už grotų praleido pusę metų.

Argentinietis žurnalistas Horatzio Verbitsky eskaluoja hipotezę, kad jėzuitai į kalėjimą pateko ir dėl t. Bergoglio. Jis remiasi tuo faktu, kad tuo metu būta nesutarimų tarp minėtų jėzuitų ir t. Bergoglio dėlto, kaip reikia darbuotis. Tad esą Bergoglio įskundė jėzuitus kariškiams, kad šie juos suimtų.

Ši įvykių versija yra paneigta daugelio faktų ir liudininkų. Iš nesutarimų ir nuomonių išsiskyrimo dėl sielovadinės veiklos dedukuoti tai, kad Bergoglio išdavė savo brolius jėzuitus tūkstančius žmonių pražudžiusiam režimui yra klaidinga. Šiems kaltinimams pasirodžius, jėzuito Jalics šeima parodė prieš kelias dešimtis metų jiems t. Bergoglio atsiųstą laišką, kuriame šis rašo, jog darys viską, kas jo galioje, kad sužinotų apie savo brolių likimą ir jiems padėtų, o jų asmeniniai nesutarimai yra antraplaniai.

Autoritetingą liudijimą davė ir vienas iš teisėjų, German Castelli, kurie vėliau teisė karinės diktatūros veikėjus, ne vieną nuteisė iki gyvos kalbos, kitiems skyrė dideles įkalinimo bausmes. Pasak jo, dviejų minėtų jėzuitų klausimas buvo tiesiogiai paliestas ir nerasta jokios t. Bergoglio kaltės. Daugiau nei septynių šimtų puslapių nuosprendis yra paskelbtas internete, ten yra skyrius skirtas ir jėzuitų pagrobimui ir kankinimui.

T. Orlando Yorio jau miręs, tačiau vengrų kilmės jėzuitas Franz Jalics, šiuo metu, sulaukęs 86 metų, gyvena Vokietijoje ir dar kovo 15 dieną Vokietijos jėzuitų oficialiame interneto portale paskelbė deklaraciją apie anų laikų įvykius.

Pasak jo, jam asmeniškai suėmimo ir kankinimo istorija yra užbaigta ir jam nerūpi kitos spėlionės ir versijos. Vis tik jis priminė kai kuriuos faktus. Pirmiausia, kad jų suėmimas buvo tiesiogiai susijęs su vienu pasauliečiu, jų buvusiu bendradarbiu, kuris diktatūros metais stojo į ginkluoto pasipriešinimo gretas, o vėliau pakliuvo į kariškių rankas. Taip į pastarųjų akiratį pateko ir jėzuitai. Antra, dar pačioje suėmimo pradžioje jų tardytojas pripažino, kad jėzuitai niekuo dėti ir neturi ryšių su partizanais, tačiau dėl nepaaiškinamų motyvų jie buvo „pamiršti“ kalėjime. Trečia, prieš eilę metų Franz Jalics buvo grįžęs į Argentiną ir su t. Bergoglio, tuomet jau Buenos Aires arkivyskupu, tūkstančių žmonių akivaizdoje kartu aukojo šventąsias Mišias, viešai parodant pilną santarvę.

Tarp daugelio kitų paskutinį liudijimą pateikė Nobelio taikos premijos laureatas Adolfo Pérez Esquivel, šį apdovanojimą gavęs būtent už žmogaus teisių gynimą ir priešinimąsi Argentinos diktatūrai. Ketvirtadienį Adolfo Pérez Esquivel susitiko su popiežiumi Pranciškumi, po to su daugybe žurnalistų, kuriems aiškiai pasakė, kad tuomet dar jaunas kunigas, t. Bergoglio, nebendradarbiavo su režimu. Tiesa yra tai, kad jis nepaskelbė radikalaus pasipriešinimo režimui, tačiau, iš kitos pusės, pasirinko taip vadinamą „tylios diplomatijos“ kelią: tyliai pagal galimybes siekė padėti režimo aukoms. (Vatikano radijas)