Katalikų Bažnyčios katekizmas (21). Sukūrimas. Vyras ir moteris.
Mūsų laikais susiduriame su kristofobiška ideologija, kuri nori sukurti naują žmogų
ir naują visuomenę. Girdime žmogui kartojamą šėtono gundymą būti kaip Dievas. Bandoma
pakeisti prasmę fundamentalių mūsų civilizacijos sąvokų: lytis, žmogaus prigimtis,
santuoka, tėvas, motina, šeima. Dėl to Bažnyčia, šiandien labiau negu bet kada, turi
kalbėti apie fundamentalią antropologinę tiesą išreikštą Pradžios knygos žodžiais:
„Dievas sutvėrė žmogų kaip savo paveikslą; sukūrė jį kaip Dievo atvaizdą. Kaip vyrą
ir moterį juodu sutvėrė“ (Pr 1,27).
„«Būti vyru», «būti moterimi» yra gera,
ir to norėjo Dievas“ (369) – skaitome Katekizme. Lytis nepriklauso nuo įsivaizdavimo
ar nuo subjektyvios nuomonės. Yra dvi lytis – vyriškoji ir moteriškoji – ir tai, kad
kai kurie žmonės turi lytinės tapatybės sutrikimų nereiškia, kad būtų galima pakeisti
šią objektyvią duotybę.
Katekizmas pabrėžia, kad vyras ir moteris yra lygūs,
bet skirtingi. Vyras ir moteris turi tą patį žmogaus asmens kilumą, nes abu skurti
„pagal Dievo paveikslą“. Tuo pat metu jie skirtingi, tačiau skirtingumas jų nesupriešina,
o vienija ir leidžia vienam kitą papildyti. „Vyras ir moteris yra sukurti «vienas
kitam»“ (372). Dievas juos sujungia santuokoje, kad tapdami vienu kūnu, sukurtų tinkamą
aplinką vaikų gimimui ir auginimui. Du vyrai arba dvi moterys negali sudaryti santuokos,
nes jie vienas kito nepapildo santuokos prasme.
Vyras ir moteris – primena
Katekizmas – yra pašaukti „valdyti“ žemę kaip Dievo paskirti sergėtojai (373). Nesame
viešpačiai, kurie gali daryti ką nori. Pasaulį mums patikėjo Dievas, kad būtume jo
kūrimo darbo dalyviai.