Katalikų Bažnyčios katekizmas (20). Regimosios visatos Kūrėjas

Dievas sukūrė dangų ir žemę, tai yra regimą ir neregimą pasaulį. Pradžios knyga pasakoja apie materialaus pasaulio sukūrimą. Žinoma, simboliniame pasakojime apie septynias dienas nesurasime nei kosmologijos nei natūraliosios istorijos žinių, tačiau jame galime surasti teologinių tiesų, liečiančių mūsų išganymą.

Katekizme išvardytos šios tiesos: 1. Nėra nieko, kas nebūtų gavęs būties iš Dievo Kūrėjo. 2. Kiekvienas kūrinys yra savaip geras ir tobulas. 3. Dievas norėjo, kad kūriniai būtų vieni nuo kitų priklausomi. 4. Žmogus yra kūrinijos viršūnė. 5. Septintoji diena skirta Dievui. (plg. 338-345).

Pradžios knygos pasakojime apie sukūrimą, kaip koks priegiesmis, vis kartojama frazė: „Ir Dievas matė, kad tai gera“. Tai reiškia, kad įvairūs kūriniai – kiekvienas savaip – atspindi Dievo gerumą. „Todėl žmogus – skaitome Katekizme - privalo gerbti kiekvieno kūrinio gerumą ir nesinaudoti daiktais netvarkingai, nes kitaip paniekintų Kūrėją“ (339). Tačiau tokia pagarba neturi nieko bendra su kai kuriomis šiais laikai paplitusiomis ekologistinėmis ideologijomis.

Šv. Ignacas Lojola savo „Dvasinės pratybose“ mums siūlo minčių, padedančių geriau suprasti ką reiškia sukūrimas: „Žmogus sukurtas tam, kad šlovintų Dievą ir jam tarnautų ir kad šiuo būdu išgebėtų savo sielą. Kiti kūriniai, kurie yra žemėje, buvo sukurti tam, kad padėtų žmogui siekti tikslo, kuriam jis buvo sukurtas“.

Kiti kūriniai mums gali padėti pasiekti Dievą. Kūrinijos grožis atspindi Dievo šlovę. Sukurtasis ir nesukurtasis (tai yra dieviškas) grožis tobulai suvienyti Jėzuje Kristuje. Tad kontempliuokime jo veidą, matomą Evangelijose, kad jis mums atskleistų visatos slėpinius.

Dariusz Kowalczyk SJ / Vatikano radijas