Šv. Petro bazilikos nuodėmklausiai pasiruošę priimti kiekvieną

Gavėnia yra ypatingas atgailos ir susitaikymo su Dievu laikas, skelbia Bažnyčia, kuri iš Viešpaties yra gavusį specialų sakramentą, skirtą žmogaus sielos ir dvasinio gyvenimo ištyrinimui – Atgailos, Susitaikymo, Išpažinties sakramentą.

Tačiau, kaip buvo pažymėta kovo 4-8 dienomis Romoje vykstančiuose nuodėmklausių kursuose, surengtuose Apaštalinės Penitenciarijos, šiuolaikinis mentalitetas, paliečiantis taip pat ir tikinčiuosius, linkęs atmesti kaltės jausmą, dėl kurio jaučia pavaldumą ir baimę Dievui, kai pats nori būti savo ir savo pasaulio šeimininku. Modernus žmogus tarsi jaučia prieštarą tarp religinių reikalavimų ir savo asmeninio orumo gynimo. Tai galima paaiškinti ilgu istoriniu procesu, kuris gimdė ir skleidė žmogaus pilnos autonomijos ir pasaulio be Dievo idėjas. Todėl šiuolaikiniam žmogui sunku pripažinti nuodėmę, tad ir atleidimą. Dėlto labai sumažėjo naudojimasis Atgailos sakramentu ir katalikų tarpe.

Nors svarbu yra išlaikyti nuodėmės ir kaltės jausmą, tačiau, pabrėžė Apaštalinės Penitenciarijos valdytojas vyskupas Krzysztof Nykiel, nuodėmklausys turi saugotis pavojaus žadinti tikinčiajame tam tikrą kaltės kompleksą vietoj to, kad pasiūlytų jam pasitikėti begaliniu Dievo gailestingumu, kad pateiktų Atgailos sakramentą, kaip vietą, kurioje žmogus gali atgimti ir atsinaujinti iš vidaus, augti tikėjime ir meile Dievui.

Panašiai akcentavo ir t. pranciškonas konventualas Rocco Rizzi, Vatikano nuodėmklausių kolegijos rektorius, vadovaujantis keturiolikai nuodėmklausių, kurie kasdien įvairiomis kalbomis klauso tikinčiųjų išpažinčių šv. Petro bazilikoje Romoje. Jį kalbinusiam Šventojo Sosto dienraščiui „l’Osservatore Romano“ t. Rizzi pasakojo, kad bazilikos nuodėmklausius aplanko žmonės iš viso pasaulio, visų luomų, visų socialinių padėčių. Dalis kalba apie sunkumus, kurie liečia šeimą, darbą, sekmadienio šventimą. Kita dalis ieško tiesos ir prasmės savo gyvenime. Pasitaiko, kad prie nuodėmklausių prisiartina žydai, musulmonai, induistai, budistai ir netikintys, norintys paprasčiausiai pakalbėti apie esmines gyvenimo ir mirties temas.

Mūsų pareiga, - sakė t. Rizzi, - priminti sau patiems ir tiems, kurie prisiartina prie mūsų klausyklų, kad Dievas turi būti pirmoje vietoje, kad reikia medituoti Jo Žodį, gyvenimu liudyti draugystę su Jėzumi Kristumi ir meilę Bažnyčiai. Kunigas turi žadinti nuodėmės jausmą, bet tam, kad gimtų Dievo atleidimo troškimas, kad žmogus atrastų taiką ir ramybę, kurios neretai prieš tai ilgai ieškojo.

Esame kviečiami atlikti savo dalį: išklausyti, suprasti, kreipti, vesti, atleisti. Visi kiti mokslai mums praverčia būti geresniais vadovais. Mes turime kalbėti apie tai, kas esmingiausia. Vien Dievas regi, kas yra žmogaus širdies viduje. Mes išliekame prie širdies durų. Girdime jos plakimą ir bandome suprasti, ar ji yra sveika. Vedame sielas link Dievo ir vien Dievas gali nurodyti teisingą kelią link savęs, - kalbėjo šv. Petro bazilikos nuodėmklausių rektorius. (Vatikano radijas)