Kardinolai apie popiežiaus rinkimus, Romos Kurijos reformą ir kolegialumą

JAV teologas Avery Dulles, rašydamas apie Bažnyčios ir žiniasklaidos santykius, papasakojo gal ne visai tikrą, bet taiklią istoriją: į Niujorką atvykus vienam vyskupui iš Europos, žurnalistas provokatyviai paklausia ar jis žadąs lankyti naktinius klubus. Vyskupas, nesugalvodamas kaip geriau į tokį klausimą atsakyti, nusistebi: „o čia tokių yra?“ Ryte pasirodo straipsnis su formaliai nepriekaištinga antrašte: „Pirmasis vyskupo klausimas: ar Niujorke yra naktinių klubų?“.

Viena vertus, kad būtų išvengta tokių mediatinių nesusipratimų, kita vertus, kad konfidencialių diskusijų viešinimas ir sensacionalizmas netrukdytų pasirengimo konklavai rimties, trečiadienį, kovo 6 dieną, buvo pranešta, kad kardinolai apribos pavienius interviu su žiniasklaidos priemonėmis ar žurnalistais.

Tačiau iki šio susitarimo pasirodė ne vienas pokalbis su kardinolais, kuriuose jie pasakoja apie tai, kaip mato dabartinę situaciją, apie tai, kokie uždaviniai laukia popiežiaus.

Italų dienraštis „la Repubblica“ kovo 6 dieną išspausdino pokalbį su vokiečių kardinolu Walter Kasper, kuris yra seniausias konklavoje dalyvausiantis kardinolas elektorius, žinomas teologas ir ilgametis Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, dabar jau emeritas. Kaip tik kovo 5 dieną jam sukako 80 metų, amžius, nuo kurio formaliai kardinolai netenka teisės rinkti popiežių. Tačiau kardinolas Kasper šią teisę išlaikė, nes popiežiaus Benedikto XVI pasitraukimo metu vasario pabaigoje šio amžiaus dar nebuvo pasiekęs.

Pasak šio kardinolo, vienas iš būsimo popiežiaus uždavinių bus Romos kurijos reforma – ne dėl neseno rezervuotų dokumentų nutekėjimo skandalo, bet dėlto, kad reikia daugiau komunikacijos, vidinio dialogo tarp įvairių dikasterijų, reikia daugiau atvirumo ir skaidrumo. Kalbant apie visos Bažnyčios valdymą, vokiečių kardinolas sakė, kad reikia daugiau plėsti kolegialumą, horizontalų valdymą. Romos centriškumas neturi sutapti su centralizmu. Kolegialumas turi paliesti ne tik vyskupus, bet visus Dievo tautos komponentus. Tai atitiktų Vatikano II Susirinkimo numatytą kryptį.

Kitas italų dienraštis „la Stampa“ kovo 5 dieną publikavo interviu su australų kardinolu George Pell. Pastarasis taip pat sutiko, kad tarp būsimo popiežiaus darbotvarkės klausimų turėtų būti didesnis kolegialumas Bažnyčios sprendimuose ir kurijos pertvarka, kurios vis tik negalima sulyginti su tokiomis problemomis, kaip religingumo praradimas ir demografinis nykimas Europoje, prievarta prieš krikščionis Artimuosiuose Rytuose, poreikis ieškoti atviresnės Kinijos.

Kalbėdamas apie galimą būsimo popiežiaus profilį, kardinolas Pell sakė, jog kandidato geografinė kilmė yra antrinis aspektas, palyginus su jo gebėjimu vesti Bažnyčią. Kai kurių savybių reikalingumas yra savaime aiškus: popiežius turi būti tikėjimo ir maldos žmogus, išbandytas patirties, mokėti kalbas. Sunku bus rasti tokio kalibro mokytojų, kaip Benediktas XVI ar Jonas Paulius II, tai būtų malonus siurprizas. Pasak australo ganytojo, reikia stratego ir planuotojo, parodžiusio didelius sielovadinius sugebėjimus, galinčio suvaldyti situacijas.

Kaip ir kiti du kardinolų kolegijos nariai, kardinolas Oscar Maradiaga, Caritas Internationalis pirmininkas, prancūzų katalikiškam dienraščiui „la Croix“ sakė, kad kolegialumas, viena iš centrinių Vatikano II Susirinkimo temų, turi būti gerinamas. Net ir kardinolai, kurių yra per 200, nors ir susitinka konsistorijose, Kurijos dikasterijose, nedaug vienas kitą pažįsta.

Pasak kardinolo Maradiaga, pirmasis iššūkis naujam popiežiui bus klausimas, kaip skelbti Evangeliją pasauliui, kuris nemano, kad jam tai būtina, kuris nejaučia tokio poreikio, yra suformuotas materializmo ir reliatyvizmo, pasitenkina maža individualistinio religingumo doze, orientuodamasis į pinigus ir turėjimą. Šiuo požiūriu, pasak kardinolo Maradiaga, iš kapitalizmo kilęs materializmas galbūt yra blogesnis už tą, kuris gimsta iš marksizmo. Kitas iššūkis yra misijos. Tik penktadalis žmonių pasaulyje pažįsta Kristų.

„Kitas popiežius turės būti atviras pasauliui. Turės būti ganytojas su patirtimi. Geografinė kilmė nebus svarbi. Šventoji Dvasia, tikrasis konklavos vadovas, žino ko reikia Bažnyčiai“, - pabrėžė hondūrietis ganytojas. (Vatikano radijas)