Romos evangelikų liuteronų bendruomenės vadovas, Christuskirche bažnyčios rektorius
pastorius Jens – Martin Kruse Vatikano dienraščio „L‘Osservatore Romano” puslapiuose
komentuoja Benedikto XVI pontifikato ekumeninius aspektus, ypač santykius su liuteronais.
Jau
pirmosiomis pontifikato dienomis Benediktas XVI aiškiai pasakė, kad ekumenizmas bus
viena svarbiausių jo pontifikato temų ir kad vienas svarbiausių jo paties prioritetų
bus darbuotis negailinti jėgų, kad kuo greičiau būtų atkurta regima Kristaus sekėjų
vienybė, - rašo pastorius Kruse. Popiežius Benediktas tai pasakė puikiai suprasdamas,
kad tam negana tik gera valia išsakytų pareiškimų, bet kad reikalingi labai konkretūs
veiksmai, reikalingi mostai, kurie pasiektų sielos gelmes, išjudintų sąžines, skatintų
kiekvieno atsivertimą, kuris yra viena svarbiausių ekumenizmo sąlygų. Tokių gestų,
pasak Romos liuteronų bendruomenės vadovo, Benedikto XVI pontifikate netrūko. Toliau
savo straipsnyje pastorius Kruse komentuoja jį asmeniškai labiausiai palietusius tris
tokius ekumeninius gestus.
Pirmiausia paminėtas Benedikto XVI apsilankymas
Romos Christuskirche bažnyčioje 2010 m. kovo 14 d. ir susitikimas su liuteronų bendruomene,
kuriai vadovauja straipsnio autorius. Tąkart ekumeninių pamaldų metu sakytoje kalboje,
Benediktas XVI komentavo Evangelijos pagal Joną ištrauką, pasakojančią apie Jeruzalėje
besilankančius graikus, kurie kreipiasi į apaštalą Pilypą ir jam sako: „mes norėtume
pamatyti Jėzų“ (Jn 12,21). Medituodamas šią Evangelijos ištrauką, Benediktas XVI tąkart
sakė, kad šitie graikai patraukia mūsų dėmesį, nes jie labai panašūs į mus; jie yra
Dievo ieškantys piligrimai. Tačiau kartu mes turime būti ir kaip šiame Evangelijos
epizode pavaizduoti Pilypas ir Andriejus. Mes turime būti Jėzaus bičiuliai; mes turime
gyventi kaip tie, kurie pažįsta Jėzų ir gali padėti kietiems su juo susipažinti. Šia
prasme, - rašo pastorius Jens – Martin Kruse, - kas turėjo progos sutikti šį Popiežių,
tas matė jame krikščionį, kuriam svarbiausia ne jis pats ir netgi ne jo tarnystė,
bet Jėzus Kristus. Benediktas XVI šito mus moko ir tai mums liudija. Savo homilijomis,
katechezėmis, apaštališkosiomis kelionėmis, savo kuklumu atsargumu, nuolankumu jis
yra tikėjimo pavyzdys ir liuteronams.
Kitas, kur kas regimesnis ir intensyvesnis
ekumeninis mostas, kurį mini pastorius Kruse – tai Benedikto XVI vizitas buvusiame
augustinų vienuolyne Erfurte 2011 m. rugsėjo 23 d. – vietoje, kur gyveno Martynas
Liuteris, kur tapo kunigu, kur aukojo pirmąsias Mišias. Labai didelė simbolinė to
vizito reikšmė – pirmą kartą popiežius apsilankė toje reformacijai taip svarbioje
vietoje, ne tik apsilankė, bet ir dalyvavo ekumeninėje maldoje.
Kas yra Dievas
man ir kas aš esu Dievo akivaizdoje? – šituo Liuterio kitados keltu klausimu, popiežius
kreipėsi į ekumeninių pamaldų Erfurte dalyvius. Šį klausimą turime kelti ir mes. Tai
pirmas dalykas, kurio turime mokytis iš pažinties su Martynu Liuteriu. Kas nors čia
galėtų paklausti, - tąkart kalbėjo Benediktas XVI, - ką svarstymai apie mūsų santykių
praeitį turi bendra su dabartine ekumenizmo būkle? Ar tai ne bandymas nutylėti skubių
praktinių sprendimų laukiančias problemas? Į tai, - kalbėjo popiežius, - atsakau:
ekumenizmui svarbiausia, kad sekuliarizacijos spaudžiami, neprarastume iš akiračio
tų didžiųjų mus vienijančių dalykų, kurių dėka mes esame krikščionys ir kurie mums
suteikti kaip malonė ir kaip užduotis. Didžiausia pastarojo laikotarpio po pasidalinimo
klaida buvo ta, kad mes matėme tik skirtumus ir egzistenciškai nesuvokėme, jog mus
vienija Šventasis Raštas ir pirmųjų krikščionybės amžių tikėjimo išpažinimai. Pastarųjų
dešimtmečių ekumeniniai laimėjimai kaip tik ir glūdi tame, jog mes galiausiai suvokėme
šitą mūsų bendrumą ir kartu melsdamiesi, kartu pasaulio akivaizdoje liudydami Jėzaus
Kristaus Dievą ir krikščionišką etosą, pripažįstame, jog šita bendrystė yra pats tvirčiausias
pagrindas, - kalbėjo popiežius Erfurte.
Panašus trečiasis Benedikto XVI gestas,
pasak pastoriaus Kruse, buvo vos prieš porą mėnesių, gruodžio 29 d. Šv. Petro aikštėje
įvykęs susitikimas su Taizé bendruomenės sukviestu Europos jaunimu. Prie Šv. Petro
bazilikos, toje vietoje, kur paprastai būna popiežiaus sostas, stovėjo kryžius. Taizé
bendruomenės broliai ir Popiežius visi kartu atsiklaupė prieš tą kryžių ir keletą
minučių skendėjo maldoje ir meditacijoje. Tai iš tiesų įspūdingas gestas, labai gerai
liudijantis kaip popiežius suvokia save patį. Tai kartu labai aiški žinia mūsų tikėjimui:
Kristus yra tik vienas, žiūrėkime į jį kartu. (Vatikano radijas)