Katalikų Bažnyčios katekizmas (16). Visagalis.

Katekizmas pastebi, kad „iš visų Dievo savybių Tikėjimo simbolyje yra minima tik Jo visagalybė“ (268). Iš tiesų mes išpažįstame: „Tikiu į Dievą Tėvą Visagalį“. Vienoje psalmėje sakoma: „Jis daro visa, kas jam patinka“ (Ps 115,3), o Išminties knygoje skaitome: „Tu esi gailestingas visiems, nes Tu visa gali“ (Išm 11,23).

Tačiau tai nereiškia, kad Dievo visagalybė tai tik galėjimas viską daryti. Katekizmas patikslina: „Dieviškoji visagalybė jokiu būdu nėra despotiška” (271). Jei Dievas yra meilė, kaip tvirtina evangelistas Jonas, tuomet ir visagalybė turi būti suvokiama kaip visagalė meilė. Dievas, kuris yra meilė, viską gali iš meilės.

Šioje perspektyvoje suprantame ir iš pirmo žvilgsnio paradoksalų Katekizmo teiginį: „Dievas Tėvas savo visagalybę apreiškė pačiu slėpiningiausiu būdu, nugalėdamas blogį laisvu savo Sūnaus nusižeminimu ir Jo prisikėlimu“ (272). Šv. Paulius sako, kad nukryžiuotas Kristus žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė, bet tiems, kas Jį tiki Jis yra Dievo galybė ir išmintis (plg. 1 Kor 1,22-25) – Dievo meilės galybė ir išmintis.

Žiūrėdami į nukryžiuotą Kristų matome silpnumą, priklausomybę ir nusižeminimą. Matome Dievą, nes meilė yra nuolanki, ištikima ir nusižeminusi. Švenčiausiojoje Trejybėje kiekvienas iš trijų Asmenų neturi nieko kas ne visiems trims, o tik vienam priklausytų. Kiekvienas Asmuo priklauso nuo kitų ir kitiems nusilenkia.

Šiame Viešpaties silpnume mes slepiamės su mūsų silpnumu. Katekizmas mums sako, kad mūsų tikėjimas gali girtis savo silpnumu, kad pritrauktų Kristaus galybę (plg. 273). Galime sekti Paulius pavyzdžiu, kuriam Jėzus tarė: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ (2 Kor 19,9).

Dariusz Kowalczyk SJ / Vatikano radijas