Benediktas XVI sekmadienio vidudienį: Ką rinktis – save ar Dievą?

Ačiū. Dėkoju, kad taip gausiai susirinkote. Ačiū už meilę ir dvasinį artumą, kurį man liudijate šiomis dienomis, - sakė popiežius Benediktas XVI, sveikindamas į priešpaskutinį jo pontifikato sekmadienio vidudienio maldos susitikimą susirinkusią minią – dešimtis tūkstančių, o kai kas tvirtina - šimtą tūkstančių žmonių. Popiežius atskirai padėkojo susitikime dalyvavusiam Romos merui su miesto savivaldybės atstovais. Galiausiai visiems linkėdamas gražaus sekmadienio ir geros Gavėnios pradžios, priminė apie sekmadienio pavakare Vatikane prasidedančias Gavėnios rekolekcijas ir dar kartą paprašė visų būti maldos vienybėje.

Gavėnios pradžiai buvo skirta ir trumpa Šventojo Tėvo katechezė prieš sekmadienio vidudienio maldą.

„Trečiadienį, tradicinėmis pelenų apeigomis, pradėjome Gavėnią – atsivertimo ir atgailos metą, besiruošiant Velykoms. Bažnyčia – motina ir mokytoja – kviečia visus savo narius atnaujinti dvasią, ryžtingai persiorientuoti į Dievą, išsižadėjus išdidumo ir egoizmo gyventi meile. Šiais Tikėjimo metais Gavėnia yra palankus metas atrasti tikėjimą į Dievą – pagrindinį mūsų gyvenimo ir Bažnyčios gyvenimo kriterijų. Tam reikalinga kova, dvasinė kova, nes piktoji dvasia priešinasi mūsų šventumo siekimui ir nori mus išvesti iš kelio vedančio į Dievą. Dėl to, pirmąjį Gavėnios sekmadienį, kasmet skelbiama Evangelija apie Jėzaus gundymus dykumoje.

Jėzų, krikšto Jordane metu pripažintą Mesiju – Šventosios Dvasios „Pateptuoju“, ta pati Dvasia nuvedė į dykumą, kad ten jis būtų velnio gundomas. Pradėdamas viešąją veiklą Jėzus turėjo atmesti gundytojo siūlomus netikrus Mesijo įvaizdžius, nuplėšti nuo jų kaukę. Tie gundymai – tai kartu ir netikri žmogaus įvaizdžiai, kuriuos bandoma įpiršti sąžinei, įtikinti, kad jie yra tinkami, veiksmingi ir geri. Evangelistai Matas ir Lukas kalba apie tris Jėzaus gundymus, tik skirtinga tvarka juos pateikdami. Jų esmė – tai Dievo instrumentalizavimas, palenkimas savo interesams, sėkmės ir materialinių gėrybių iškėlimas. Gundytojas yra gudrus: jis stumia ne tiesiai į blogį, bet į netikrą gėrį, norėdamas įtikinti, kad svarbiausia yra valdžia ir visa tai, kuo galima patenkinti pirminius poreikius. Šitaip Dievas taptų antraeiliu, pavirstų priemone, pasidarytų nerealus, nesvarbus ir galiausiai išnyktų. Gundymais siekiama sumenkinti Dievą, dėl to jie nukreipti ir prieš tikėjimą. Svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis, o iš tiesų ir kiekvieną akimirką, esame kryžkelėje: ką rinktis – save pačius ar Dievą? Asmeninius interesus ar tikrąjį Gėrį?

Kaip moko Bažnyčios Tėvai, gundymai yra Jėzaus „nužengimo“ į žmogaus būseną, nuodėmę ir jos pasekmes, dalis. Jėzus „nužengė“ iki galo – iki kryžiaus mirties ir kraštutinio nutolimo nuo Dievo pragarų. Šitaip jis yra Dievo ranka, ištiesta žmogui, pasiklydusiai aviai, kad ją susigrąžintų. Kaip sako šv. Augustinas, Jėzus prisiėmė mūsų gundymus, kad mums padovanotų savo pergalę. Tad ir mes neturime bijoti kovos su piktąja dvasia. Svarbiausia – turime stoti į kovą kartu su Juo, su Kristumi, Nugalėtoju. O kad galėtume su Juo būti, prašykime Jo Motinos Marijos užtarimo. Sūniškai pasitikėdami, šaukimės Jos pagalbos sunkumų valandomis ir Jinai mums padės pajusti galingą jos dieviškojo Sūnaus artumą, atstumti gundymus Kristaus Žodžiu ir grąžinti Dievą į mūsų gyvenimo centrą.“ (Vatikano radijas)