„China Aid“: krikščionių persekiojimas kontinentinėje Kinijoje augo

JAV būstinę turinti nevyriausybinė organizacija „China Aid“ paskelbė savo tradicinę ataskaitą apie krikščionių persekiojimą kontinentinėje Kinijoje, dokumentuodama įvairias situacijas ir konstatuodama, kad per pastaruosius septynerius metus persekiojimas kiekvienais metais augo.

Ataskaitoje aprašyti 132 persekiojimo atvejai 2012 metais, kurie palietė beveik 5000 asmenų. Beveik pusantro tūkstančio asmenų buvo areštuoti, devyni nuteisti įkalinimo bausmėmis. Užregistruoti mažiausiai 28 prievartos, fizinės ir psichinės, atvejai.

Krikščionių, plačiau žiūrint, religijų represijos Kinijoje nėra naujiena, tačiau valdžios strategijos ir metodai keičiasi. Ypač valdžią erzina taip vadinamosios „namų bažnyčios“, kurios nenori prisijungti prie valdžios kontroliuojamų organizacijų krikščionims ir kurios neturi kito kelio egzistuoti teisėtai.

Į „China Aid“ rankas pakliuvo 2011 metų rugsėjo dokumentas, pakankamai slaptas, kuriame aprašytas planas, kaip išnaikinti namų bažnyčias. Jau 2012 metais buvo numatyta atlikti išsamų namų bažnyčių tyrimą, sudaryti sąrašus ir užvesti bylas. Antrosios fazės metu buvo numatyta per du tris metus šias namų bažnyčias uždaryti. Trečioje fazėje, dešimties metų trukmės, šios namų bendruomenės turėtų būti visiškai išsklaidytos.

2012 metais, rašoma „China Aid“ ataskaitoje, galima išskirti keturias strategijas, kurias valdžias naudojo. Pirmiausia, siekiant sukurti sąlygas, kuriomis namų bažnyčios veikla tampa sunkiai įmanoma. Šiuo atveju namų bažnyčių nariai dažniausiai nėra suimami, tačiau pasitelkiant pačius įvairiausius biurokratinius trikdymus jų veikla užblokuojama: prigrasinama nenuomoti jiems patalpų, jei patalpą turi – atjungiama elektra, vanduo, siunčiami švaros kontrolieriai, kurie ateina kaip tik maldos metu, ir pan. Kartais bažnyčių lyderiai buvo areštuojami kelioms valandoms – tiek, kiek pakanka pamaldoms sutrukdyti. Vienu atveju vartai į vieną namų bažnyčią buvo paprasčiausiai užvirinti.

Tačiau kai kurių bendruomenių atveju nevengta ir represijų, nutaikytų prieš asmenis. Kaip minėta, devyni žmonės buvo nuteisti kalėti ar būti „perauklėjamais“ priverstinio darbo stovyklose. Dar septyni krikščionys lyderiai Henan provincijoje laukia teismo sprendimo.

Trečioji strategija yra bandymas „riestainio ir rykštės“ principu priversti namų bažnyčias tapti valstybinės organizacijos krikščionybei dalimi, nevengiant fizinio ir psichologinio spaudimo, tuo pat metu žadant daugiau teisių ir laisvių. Tačiau valdžiai sekasi sunkiai, mat niekas nenori jos kontrolės ir kišimosi pagal savo ideologiją.

Ketvirtoji strategija yra, kaip liudija 2011 metų gegužės mėnesio visuotinė instrukcija, krikščionybės prevencija švietimo srityje, kur dirba ar mokosi tūkstančiai užsieniečių, tame tarpe ir aktyvūs krikščionys. Valdžia susirūpinusi, kad krikščionybė nesklistų tarp tų, kurie vėliau gali užimti atsakingas pareigas ar tapti įtakingais balsais viešojoje nuomonėje.

Taigi, turimi duomenys rodo, kad valdžioje esanti komunistinė, oficialiai ateistinė partija šiuo metu daugiausia taiko ilgalaikę, pakankamai „minkšto“ pobūdžio strategiją neformalių krikščionių bendruomenių atžvilgiu. Tačiau tikslas tas pats – jas išnaikinti arba paversti paklusniomis valdžiai ir jos ideologijai. Vis tik, rašo „China Aid“, Kinijos komunistų partijos vidinėse kovose kyla nauji lyderiai, stumdami į šoną pastarąjį dešimtmetį šalį valdžiusio prezidento Hu Jintao sparno radikalius marksistus-leninistus. Tai teikia vilčių. (Vatikano radijas)