Lietuvos„Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių Šviesos šventė Panevėžyje

„Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenes Lietuvoje lydinčio kardinolo Audrio Juozo Bačkio homilija Panevėžio Katedroje, vasario 3 d.

Kreipiuosi ypatingai į mūsų mažutėlius, „Tikėjimo ir šviesos“ žmones, ypatingai į vaikelius, kurie kenčia dėl intelekto negalios, kuriems reikia ypatingos meilės ir globos. Evangelijoje matome liūdną puslapį Jėzaus gyvenime. Jis grįžta į Nazaretą, į sinagogą ir pradeda kalbėti apie Išganymą. Nazareto miestelėnai nepriima Kristaus, ieško tik savo naudos. Jie supyksta, nori išmesti Kristų iš sinagogos, iš savo miestelio. Šiandien skaitome gražųjį Pauliaus laišką apie meilę. Meldžiu, kad širdyje turėtume tos meilės.

Popiežius Benediktas XVI šiomis dienomis išleido Gavėnios proga parašytą laišką, kuriame jis sujungia tikėjimą ir meilę. Tai neatskiriami dalykai. Jis kviečia pasigilinti į tikėjimo ir meilės ryšį. Švenčiame Tikėjimo metus. Tikėjimas – tai asmeninis susitikimas su Kristumi. Turime pažinti tikėjimo tiesas. Bet svarbu, kad už tų tiesų sutiktume Kristų. Asmeninis susitikimas su Kristumi – esminė tikėjimo dalis. Susitinkam Kristų, nes jis pirmas mus pamilo. Mūsų atsakas tegali būti meilė. Taip pat tai ir mūsų meilė broliams ir seserims. Šv. Tėvas sako: „tiesos ir meilės neįmanoma atskirti, juolab supriešinti“. Krikščioniškas gyvenimas – tai kopimas į kalną. Bet kartu ir leidimasis žemyn, nešiniems meile, dalijantis ja su žmonėmis. Parodyti jiems meilę. Mūsų meilė – maža kibirkštėlė Dievo meilės. Prašau malonės, kad galėtume augti tikėjime ir meilėje. Tikėjimas turi būti sujungtas su meile. Turime mylėti kiekvieną gyvenimo kelyje sutiktą žmogų.

Šiandien susirinkome su „Tikėjimo ir šviesos“ nariais. Vaikeliai su negalia yra Bažnyčios nariai, kenčiantys žmonės, kuriems reikia padėti. Pasaulyje jie yra atstumiami, nes nėra naudingi. Negali padaryti daugelio dalykų. Bet jie yra tie mažutėliai, apie kuriuos Kristus kalbėjo ir kuriuos ypatingai mylėjo. Dievas myli kiekvieną žmogų tokį, koks jis yra. O vaikelį su negalia myli dar didesne meile. Jie iš Dievo gavo galią mylėti. Nuostabu su jais bendrauti. Nereikia daug žodžių, bet iš jų akių, šypsenos, nuoširdumo matyti, kad jie turi širdį, pajėgią mylėti. Jie myli Dievą gal dar labiau nei mes. Jie tiki Dievo meile ir į ją atsiliepia. Jie ir mums parodo, kad žmogaus gyvenimo esmė slypi gebėjime mylėti. Silpniausieji yra Bažnyčios turtas ir turime su meile juos priimti. „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenė, remdamasi tikėjimu, randa jiems vietą pasaulyje. Kas prisiliečia prie „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės, patirs ypatingą meilę. Jie mums duoda daugiau nei mes galime jiems duoti.