Vasario 7 dieną, ketvirtadienį, Popiežiškosios kultūros tarybos plenarinės sesijos
dalyvius priėmė Benediktas XVI, kuris taip pat pasidalino keliomis mintimis.
Paplitęs,
anot jo, tarp jaunų žmonių nestabilumo klimatas, kuris paliečia kultūrinę aplinką,
bet taip pat ir politinę bei ekonominę gyvenimo sritį, galiausiai paveikia ir asmens
psichologiją bei santykius. Neužtikrintumas ir trapumas, būdingas daugybei jaunuolių,
išstumia juos į paraštes, juos padaro beveik nematomais visuomenės istoriniuose ir
kultūriniuose procesuose. Ir vis dažniau pasitaikantys trapumas ir marginalumas nesunkiai
tampa priklausomybe nuo narkotikų, prievartos, kitų nukrypimų. Jausmų ir emocijų sfera,
taip pat ir kūno, jautriai reaguoja į tokį klimatą, kurdama iš pirmo žvilgsnio prieštaringas
pasekmes: savo intymaus ir asmeninio gyvenimo viešinimą ir narcizišką, individualistinį
susitelkimą ties savo paties poreikiais. Religinė dimensija, tikėjimo patirtis ir
priklausomybė Bažnyčiai dažnai išgyvenama savininkiškumo perspektyvoje.
Tačiau
netrūksta ir teigiamų reiškinių: daugybės jaunų savanorių dosnūs ir drąsūs poelgiai,
atiduodant stokojantiems broliams daugiausia energijos; nuoširdžios ir gilios tikėjimo
patirtys, džiaugsmingos priklausomybės Bažnyčiai liudijimas, pastangos įvairiuose
pasaulio regionuose prisidėti prie kūrimo tokios visuomenės, kuri sugebėtų gerbti
visų laisvę ir orumą, pradedant nuo silpnųjų ir mažųjų. Todėl negalima jaunimo kultūrų
traktuoti pagal nusistovėjusias, bet jau pranoktas kategorijas.
Žvelgiant
į taip vadinamojo „trečiojo pasaulio“ valstybių jaunuolius, suvokiame, kad jie su
savo kultūromis ir poreikiais yra iššūkis globalizuoto vartotojiškumo kultūrai, įtvirtinusiai
privilegijas, kuriomis gali naudotis siauras Vakarų pasaulio populiacijos ratas. Tad
jaunimo kultūros tampa gilaus poreikio ar net provokacijos išraiška, kuri negali būti
ignoruojama nei visuomenės, nei Bažnyčios.
Tačiau Bažnyčia, pažinodama daug
problemiškų situacijų, toliau su pasitikėjimu ir meile žiūri į jaunuolius, į jų sugebėjimą
džiaugtis, atsinaujinti ir leistis į naujus žygius.
Bažnyčia, - kalbėjo Benediktas
XVI, - pasitiki jaunuoliais, viliasi jais ir jų energija, jai reikia jų ir jų gyvybingumo,
kad tęstų gyvenimą pagal Kristaus jai patikėtą misiją. Linkiu, kad Tikėjimo metai
būtų jaunoms kartoms brangi proga atrasti ir sustiprinti ryšį su Kristumi, iš kurio
ištrykšta džiaugsmas ir entuziazmas giliai keisti kultūras ir visuomenes. (Vatikano
radijas)