Popiežiškajame Grigaliaus universitete pristatyti aktai apie lytinį išnaudojimai. Ką Bažnyčia daro?

Lygiai prieš metus Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje buvo surengtas tarptautinis simpoziumas apie lytinio nepilnamečių išnaudojimo problemą Bažnyčioje ir visuomenėje. Simpoziume dalyvavo Šventojo Sosto dikasterijų vadovai, episkopatų iš viso pasaulio delegatai, vienuolijų atstovai. Šių metų vasario 6 dieną buvo pristatyti simpoziumo aktai: pranešimų, diskusijų, atgailos liturgijos tekstai. Grigaliaus universiteto profesorius jėzuitas Hans Zollner SJ sakė, kad šie aktai pasitarnaus didesniam sąmoningumui apie lytinių išnaudojimų problemą ir jos sprendimo būdus, kurie jau įgyvendinti ar kuriuos dar reikia įgyvendinti. Pasak jo, palyginus per trumpą laiką, per metus, simpoziumo aktai išversti į dvyliką kalbų, šešias pagrindines vakarų Europos kalbas ir šešias centro-rytų Europos kalbas, kad jų informacija būtų prieinama kuo plačiau.

Lytinių išnaudojimų problemą spręsti nėra lengva ir dėl vidinio pasipriešinimo, ir dėl išorinio puolimo, dėl inercijos, nusivylimo. Tačiau reikia vis tiek reikia eiti pirmyn „gydymo ir atsinaujinimo“ keliu, Benedikto XVI žodžiais.

Apžvelgiant bendrą situaciją, Bažnyčioje iš tiesų padaryta didžiulė pažanga. Kai kuriose zonose Bažnyčia tampa pirma ar pagrindine jėga, kuri kovoja prieš šį blogį visuomenėje, kaip kad Kenijoje, kurioje išplitęs seksualinis turizmas, o turistai dažniausiai iš Europos.

Jėzuitas taip pat paminėjo „Vaikų apsaugos centro – Centre for Child Protection“ internetinį portalą, kuriame pateikiama teisinė, psichologinė, pedagoginė, teologinė informacija apie nepilnamečių išnaudojimą, apie prevenciją ir problemos sprendimą, galima paprašyti ekspertų konsultacijos. Tai dar vienas įrankis, kuris yra visiems prieinamas.

Kitą pranešimą skaitė Tikėjimo mokymo kongregacijos teisingumo gynėjas mons. Robert Oliver, kalbėjęs apie tai, ką Bažnyčia daro pasauliniu lygiu dėl vaikų lytinio išnaudojimo nusikaltimo ir problemos. Jis priminė, kad popiežius paprašė kiekvienos vyskupų konferencijos paruošti gaires ir procedūras šiuo klausimu, apibendrinti, ką jos jau daro, o 2011 metų gegužės mėnesį Tikėjimo mokymo kongregacija išsiuntė pagalbinį aplinkraštį.

Aplinkraštis buvo pasiųstas 112 vyskupų konferencijų – 36 Afrikoje, 33 Europoje, 24 Amerikoje, 19 Azijoje ir Okeanijoje. Trys trečdaliai vyskupų konferencijų jau baigė ruošti savo gaires ir pasiuntė ar netrukus pasiųs jas Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri pridės savo pastabas ir komentarus.

Aplinkraštyje buvo išryškintos penkios didelės temos. Pirma, tai pagalba lytinių išnaudojimų aukoms, jų gydymas, išklausimas, skausmo pripažinimas, sutaikymas su Bažnyčia. Popiežius, pats asmeniškai ne kartą susitikęs su išnaudojimo aukomis, visų paprašė pripažinti, kad mes, Dievo tauta, tragiškai pasielgėm su išnaudojimų aukomis. Mūsų brolių ir seserų šauksmas pernelyg dažnai susidūrė su neigimu ir paramos trūkumu, tame tarpe ir su Bažnyčios lyderių klaidomis ir apsileidimu. Dėl to turime jausti nuoširdų skausmą ir tikrą atgailavimą, reaguoti į problemą skaidriai ir sąžiningai.

Antra, lytinių išnaudojimų prevencija ir nepilnamečių apsauga. Pasauliečiai, vienuoliai, kunigai turi bendradarbiauti, kad būtų sukurtos saugios erdvės nepilnamečiams, saugi ir aiški teisinė aplinka.

Trečioji didelė tema kalba apie būsimų kunigų ir vienuolių formaciją, pradedant nuo gero pašaukimo ištyrimo, nuo sveikos žmogiškos ir dvasinės formacijos studijų metu. Jei kandidatai į kunigystę ar vienuolystę keičia gyvenamąja vietą, vyskupijoms būtina keistis informacija apie juos. Kita vertus, vyskupai turi būti dėmesingi savo kunigams, kad šie nekentėtų nuo vienatvės, kad neišblėstų meilės Kristui ugnelė.

Ketvirta tema yra pagalba nusikaltusiems kunigams ir diakonams. Gairės turi aiškiai numatyti kaip elgtis su tais, kurie buvo apkaltinti lytiniu išnaudojimu, atsižvelgiant į civilinę ir kanoninę teisę, kiekvieno asmens teises, teisinga kaltinimų ištyrimą, teisę gintis ir atstatyti savo gerą vardą, jei kaltinimai buvo neteisingi. Taip pat į tai, kaip nusikaltęs dvasininkas galėtų psichologiškai, žmogiškai ir dvasiškai reabilituotis. Paskutiniais trejais metais, anot Tikėjimo mokymo kongregacijos teisingumo gynėjo, kasmet gaunama apie 600 skundų, dauguma jų liečia 1965-1985 metų laikotarpį.

Penktoji tema yra bendradarbiavimas su civiliniais autoritetais. Kalbant apie teisėsaugos informavimą apie nusikaltimą, visada reikia vykdyti civilinės teisės nurodymus, išskyrus sakramentinės išpažinties atvejį. (Vatikano radijas)