Vasario 11 d. Vatikane vyks palaimintųjų kanonizacijos konsistorija

Kitą pirmadienį Vatikane įvyks atvira palaimintųjų kanonizacijos konsistorija. Pirmininkaujant popiežiui, kardinolų komisija konsistorijoje balsuos dėl palaimintųjų paskelbimo šventaisiais. Kandidatai į šventuosius yra: kankinys Antanas Primaldo bei jo bendražygiai, vienuolės Laura Montoya ir Marija Gvadalupė Garcia Zavala. Praėjusių metų gruodį popiežius Benediktas XVI pasirašė dekretus dėl stebuklų, įvykusių šiems palaimintiesiems užtariant.

Pal. Antanas Primaldo ir jo bendražygiai gyveno XV amžiuje. 1480 metais, po dvi savaites trukusios pietų Italijos Otranto miesto apgulties, Osmanų imperijos turkų kariai paėmė miestą. Likusiems aštuoniems šimtams miesto gyventojų buvo leista pasirinkti išsižadėti Kristaus arba mirti. Otranto gyventojai pasirinko mirtį. 1480 m. rugpjūčio 14 d. visi 800 krikščionių buvo nukankinti, o pirmasis iš jų buvo Antanas Primaldo. 1771 m. gruodžio 14 d. popiežius Klemensas XIV juos visus paskelbė palaimintaisiais.

Palaimintoji sesuo Laura Montoya gimė 1874 metais Kolumbijoje. Iš pradžių jos gyvenimas niekuo ypatingu nesiskyrė nuo to meto ir tos šalies kitų išsilavinusių moterų gyvenimo. Ji dirbo mokytoja. Vis dėlto, Laura Montoya žengė dar vieną svarbų žingsnį. Savo vyskupo padrąsinta, 1914 metais įkūrė seserų kongregaciją, kuri pasišventė indėnų švietimui ir evangelizavimui. Ir pati sesuo Laura, ir jos kongregacijos seserys išėjo gyventi į džiungles, gyveno ir dirbo kartu su indėnais. Tokio, tais laikais labai drąsaus gyvenimo ir apaštalavimo stiliaus nepalaikė vietinė bažnytinė hierarchija. To nepaisant, seserų skaičius didėjo. Palaimintosios Lauros Montoya kongregacija tapo viena labiausiai nusipelniusių vienuolijų misijoms Kolumbijoje.

Palaimintoji Marija Gvadalupė Garcia Zavala gimė 1878 metais Meksikoje. Jos charizmos ir veiklos palikimas Bažnyčiai – dvidešimtojo amžiaus pradžioje įkurta Šv. Margaritos tarnaičių kongregacija, globojanti vargšus ir ligonius. Ir palaimintoji sesuo Marija, ir jos bendražygės labiausiai artimo meilės darbais išgarsėjo dvidešimtojo amžiaus trečiame dešimtmetyje, kai Meksikoje siautėjo Bažnyčios persekiojimai. Seserys slapstė, globojo ir slaugė tiek persekiojamuosius, tiek persekiotojus – kareivius. Vėliau kongregacija išsiplėtė ir į kitas Lotynų Amerikos šalis. Šiandien palaimintosios Marijos Gvadalupės seserys vadovauja 22 globos centrams.

Vienuoles Laura Montoya ir Maria Gvadalupė palaimintosiomis paskelbė popiežius Jonas Paulius II 2004 m. balandžio 25 d. (Vatikano radijas)