Chaldėjų patriarchu išrinktas arkivyskupas Sako

Romoje vykstančioje chaldėjų apeigų katalikų „konklavoje“ buvo išrinktas naujas patriarchas, kuris pakeis 2012 metų gruodžio mėnesį iš aktyvių pareigų pasitraukusį kardinolą Emanuelį III Dely, jau einantį 86 gyvenimo metus.

Kaip pranešama oficialiame Šventojo Sosto komunikate, Chaldėjų Bažnyčios vyskupų sinodas, 28 sausio sušauktas Šventojo Tėvo, vadovaujant kardinolui Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektui, kanoniškai Chaldėjų Babilonijos patriarchu išrinko monsinjorą Louis Sako, iki šiol Chaldėjų Kirkuko arkivyskupą. Naujasis patriarchas yra kardinolo Emanuelio III Dely įpėdinis ir pasirinko Louis Raphael I Sako vardą.

Kitu oficialiu komunikatu pranešta, kad penktadienį popiežius Benediktas XVI jau suteikė bažnytinę bendrystę Chaldėjų patriarchui pagal Kanonų teisės reikalavimus.

Biografiniame profilyje rašoma, kad 65 metus einantis ganytojas pirmiausia studijavo tėvų dominikonų seminarijoje Irake, Mosulo mieste, kunigu įšventintas 1974 metais. Penkerius metus darbavosi Mosulo katedros sielovadoje, o 1979 metais buvo išsiųstas mokytis, pirmiausia Romoje, kurioje apsigynė doktoratą iš Rytų patristikos Popiežiškajame rytų institute, vėliau Prancūzijoje. Čia Paryžiaus Sorbonos universitete apsigynė istorijos daktaratą. Studijavo taip pat islamistiką. 1986 metais grįžo į Įraką, darbavosi Nuolatinės Pagalbos parapijos klebonu Mosule. 1997 – 2002 metų laikotarpiu buvo Bagdado patriarchalinės chaldėjų seminarijos rektoriumi ir profesoriumi. Tada trumpam vėl grįžo į parapijinę sielovadą, kol 2003 metų rugsėjį buvo išrinktas Kirkuko arkivyskupu ir lapkričio mėnesį gavo vyskupo šventimus.

Kelių knygų ir dešimčių straipsnių autorius, be arabų ir chaldėjų kalbų, kalba prancūziškai, angliškai ir itališkai, moka vokiškai, taip pat pažįsta senąsias kalbas – lotynų, graikų, hebrajų.

Mūsų radijo žiniose arkivyskupą Sako daug kartų minėjome kalbėdami apie krikščionis Irake, apie sunkiausius jų gyvenimo metus vykstant karui, žūvant pasikėsinimuose, bėgant iš savo šalies, apie jų viltis ir lūkesčius, siekiant atsitiesti tiesioginiams karo veiksmams pasibaigus, gyvenant religiškai ir politiškai susipriešinusioje musulmonų šiitų ir sunitų visuomenėje. Šiame kontekste arkivyskupas Sako, viena vertus, visada buvo pasiruošęs informuoti pasaulį apie krikščionių ir visų irakiečių būklę, kita vertus, visada guodė ir gynė tikinčiuosius, ieškojo užtarimo tiek pas musulmonų lyderius, tiek pas valdžios atstovus. (Vatikano radijas)