Romoje vykstančioje chaldėjų apeigų katalikų „konklavoje“ buvo išrinktas naujas patriarchas,
kuris pakeis 2012 metų gruodžio mėnesį iš aktyvių pareigų pasitraukusį kardinolą Emanuelį
III Dely, jau einantį 86 gyvenimo metus.
Kaip pranešama oficialiame Šventojo
Sosto komunikate, Chaldėjų Bažnyčios vyskupų sinodas, 28 sausio sušauktas Šventojo
Tėvo, vadovaujant kardinolui Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektui,
kanoniškai Chaldėjų Babilonijos patriarchu išrinko monsinjorą Louis Sako, iki šiol
Chaldėjų Kirkuko arkivyskupą. Naujasis patriarchas yra kardinolo Emanuelio III Dely
įpėdinis ir pasirinko Louis Raphael I Sako vardą.
Kitu oficialiu komunikatu
pranešta, kad penktadienį popiežius Benediktas XVI jau suteikė bažnytinę bendrystę
Chaldėjų patriarchui pagal Kanonų teisės reikalavimus.
Biografiniame profilyje
rašoma, kad 65 metus einantis ganytojas pirmiausia studijavo tėvų dominikonų seminarijoje
Irake, Mosulo mieste, kunigu įšventintas 1974 metais. Penkerius metus darbavosi Mosulo
katedros sielovadoje, o 1979 metais buvo išsiųstas mokytis, pirmiausia Romoje, kurioje
apsigynė doktoratą iš Rytų patristikos Popiežiškajame rytų institute, vėliau Prancūzijoje.
Čia Paryžiaus Sorbonos universitete apsigynė istorijos daktaratą. Studijavo taip pat
islamistiką. 1986 metais grįžo į Įraką, darbavosi Nuolatinės Pagalbos parapijos klebonu
Mosule. 1997 – 2002 metų laikotarpiu buvo Bagdado patriarchalinės chaldėjų seminarijos
rektoriumi ir profesoriumi. Tada trumpam vėl grįžo į parapijinę sielovadą, kol 2003
metų rugsėjį buvo išrinktas Kirkuko arkivyskupu ir lapkričio mėnesį gavo vyskupo šventimus.
Kelių knygų ir dešimčių straipsnių autorius, be arabų ir chaldėjų kalbų, kalba
prancūziškai, angliškai ir itališkai, moka vokiškai, taip pat pažįsta senąsias kalbas
– lotynų, graikų, hebrajų.
Mūsų radijo žiniose arkivyskupą Sako daug kartų
minėjome kalbėdami apie krikščionis Irake, apie sunkiausius jų gyvenimo metus vykstant
karui, žūvant pasikėsinimuose, bėgant iš savo šalies, apie jų viltis ir lūkesčius,
siekiant atsitiesti tiesioginiams karo veiksmams pasibaigus, gyvenant religiškai ir
politiškai susipriešinusioje musulmonų šiitų ir sunitų visuomenėje. Šiame kontekste
arkivyskupas Sako, viena vertus, visada buvo pasiruošęs informuoti pasaulį apie krikščionių
ir visų irakiečių būklę, kita vertus, visada guodė ir gynė tikinčiuosius, ieškojo
užtarimo tiek pas musulmonų lyderius, tiek pas valdžios atstovus. (Vatikano radijas)