Popiežius Rotos teisėjams: Ar įmanoma sakramentinė santuoka be tikėjimo?

Šeštadienį vidudienį įvyko tradicinis naujametinis Popiežiaus susitikimas su Romos Rotos tribunolo teisėjais. Romos Rota yra vienas iš trijų aukščiausiųjų bažnytinių teismų. Vienas pagrindinių dalykų, priklausančių šio tribunolo kompetencijai yra santuokos bylos. Šis tribunolas santuokos galiojimo bylose yra aukščiausios instancijos teismas visos Bažnyčios mastu.

Romos Rotos tribunolo teisėjams Popiežius kalbėjo apie tikėjimo svarbą sakramentinei santuokai. Tikėjimo metų kontekste, - sakė Popiežius, - norėčiau paliesti kai kuriuos tikėjimo ir santuokos santykio aspektus. Dabartinė tikėjimo krizė, pasireiškianti daugelyje pasaulio šalių, yra viena santuokinio ryšio krizės priežasčių, su visais iš jos kylančias sunkumais ir kančia sutuoktiniams ir vaikams.

Popiežius pažymėjo, kad asmeninis sutuoktinių tikėjimas nėra privaloma sąlyga neišardomo vyro ir moters santuokinio ryšio sakramentalumui. Būtina minimali galiojančios santuokos sąlyga yra sutuoktinių intencija siekti santuokos tikslų, taip kaip moko Bažnyčia. Tačiau, jei viena vertus nevalia tarpusavy painioti intencijos ir asmeninio tikėjimo, tai antra vertus, neįmanoma ir jų visiškai atskirti. Popiežius Benediktas pacitavo vieną 1977 m. Tarptautinės teologinės komisijos dokumentą, kuriame be kita ko sakoma: „Tuo atveju, kai nėra nė pėdsako tikėjimo, kai nėra nė mažiausio malonės ir išganymo troškimo, tuomet iš tiesų sunku kalbėti ir apie sakramentinę santuokos intenciją ir kyla klausimas ar išvis tokiomis sąlygomis galima kalbėti apie galiojančią santuoką“. Šią problematiką, - sakė Popiežius, - ypač dabartiniame kontekste, reikia gerai apmąstyti.

Dabartinė kultūra, kupina subjektyvizmo ir etinio bei religinio reliatyvizmo meta naujus iššūkius asmeniui ir šeimai. Visų pirma keliamas klausimas ar žmogus yra pajėgus susieti save visam gyvenimui su kitu žmogumi. O gal reikalavimas įsipareigoti visam gyvenimui nesuderinamas su žmogaus prigimtimi, su laisve ir žmogaus troškimu save realizuoti? Šitų iššūkių akivaizdoje tikėjimas į Dievą, palaikomas malonės, yra labai svarbus elementas, padedantis santuokiniam gyvenimui ir ištikimybei. Tai nereiškia, kad ištikimybė, kaip ir kitos esminės santuokos savybės, neįmanoma natūralioje santuokoje, kurią sudaro krikšto sakramento nepriėmę žmonės. Tačiau tikra, kad nusigręžimas nuo Dievo, santuokinio ryšio sakralumo ir jo vertingumo malonės sferoje atmetimas, padaro sunkiai įgyvendinamą tą kilnų santuokos modelį, apie kurį kalba Bažnyčia.

Šiais samprotavimais, - sakė popiežius Benediktas, - aš, žinoma, nesiūlau lengvo automatizmo, kuris nuo tikėjimo nebuvimo vestų prie santuokos negaliojimo, o tik noriu pabrėžti, kad toks trūkumas gali, nors ir ne kiekvienu atveju, būti kenksmingas santuokos gėriui, juolab, kad santuoka sudaroma pagal Dievo nustatytą prigimtinę tvarką. (Vatikano radijas)