Didžiojoje Britanijoje pristatytas įstatymas apie homoseksualių asmenų santuoką. Viešoji erdvė užteršta „homofobijos“ etiketėmis

Sausio 25 dieną Didžiosios Britanijos vyriausybė, vadovaujama Davido Camerono, pristatė įstatymo apie homoseksualių asmenų santuoką projektą. Vasario 5 dieną šis projektas bus pradėtas svarstyti Parlamente, vėliau specialioje komisijoje, vėliau grįš į vyriausybės rankas. Iki lemiamo balsavimo gali praeiti nuo dviejų iki devynių mėnesių.

Homoseksualių asmenų santuokos klausimas yra kontraversiškas dėl įvairių motyvų. Vyksta diskusija apie santuokos žmogišką ir visuomeninę vertę. Tokios santuokos šalininkai sako, kad homoseksualių asmenų meilė yra tokia pat, kaip heteroseksualių, tad santuokos nesuteikimas juos diskriminuoja, paneigia jų lygybę.

Priešininkai atsako, kad santuoka nėra institucija, kuri patvirtintų homoseksualių asmenų lygų orumą ar jų meilės tvirtumą. Tai socialinė institucija, esmingai susijusi su naujų kartų gimimu ir ugdymu. Tam ji atsirado. Homoseksualiems asmenims ši institucija nereikalinga, nes jų santykiai iš principo sterilūs ir nevaisingi. Tai nereiškia neigti jų, kaip asmenų orumą. Kitas teises ir teisines garantijas, kurių homoseksualai teisingai prašo, galima užtikrinti kitais aktais, netrinant santuokos institucijos esmės. Pastarąją atspindi ir pats Europoje paplitęs, iš lotynų kalbos perimtas santuokos terminas „matrimonium“ („marriage“ angliškai, „matrimonio“ itališkai, „mariage“ prancūziškai): jis gimė iš dviejų lotyniškų žodžių „mater“ ir „munus“, kuriuos galima išversti kaip „motinos užduotis“. Čia aiškiai užsimenama apie gimdančiojo ir gimusiojo santykį.

Homoseksualių asmenų santuokos projektas kontraversiškas ir dėl visuomenės nuomonės. Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „ComRes“ 2012 metų vasario mėnesį atlikta apklausa parodė, kad 75 procentai apklaustųjų nepritarė šiam projektui. Didžioji dalis balsavusi už Cameroną taip pat net. Ta pati agentūra apklausė pusšešto šimto homoseksualių asmenų, kurių tik pusė mano, kad reikėtų santuokos institutą išplėsti ir homoseksualams, ir tik ketvirtadalis pareiškė, kad patys rimtai apie santuoką pagalvotų, turint omenyje aplinkybę, kad jie dar galėtų rinktis ir partnerystę.

Daug kalbama apie pasekmes – ar valdžia privers anglikonų Bažnyčią, kaip norėtų Cameronas, tuokti homoseksualus? Ar bus uždarytos religinės įvaikinimo agentūros, kurios šią veiklą vykdė kaip tarnystę artimui ir Dievui, tačiau nenori priimti valstybės galia brukamos koncepcijos apie šeimą? Panašus klausimas kyla daugybei privačių religinių mokyklų.

Nepaisant to, kad tikrai nėra visuomeninio sutarimo, kad blaiviai ir ramiai pateikiama daug argumentų dėl homoseksualių asmenų santuokos, viešoji diskusijų erdvė užteršta „homofobų“ ir „fanatikų“ etiketėmis, beatodairiškai priklijuojamoms visiems tos pačios lyties santuokos priešininkams.

Čia įdomu paminėti tai, kad prieš homoseksualų santuoką pasisakė nemažai daugiau ar mažiau žinomų jų teisių aktyvistų, praktikuojančių homoseksualų. Tai aiškiai rodo melagingumą tų, kurie automatiškai sutapatina nusistatymą prieš homoseksualią santuoką su neapykanta homoseksualiems asmenims.

„Aš esu gėjus, kuris priešinasi gėjų santuokai. Ar tai paverčia mane fanatiku, pone Cameronai?“, klausia vieno didžiausio britų dienraščio apžvalgininkas Andrew Pierce. Pakankamai žinoma feministė Julie Bindel „The Spectator“ savaitraščio puslapiuose rašo apie „isteriją“ dėl homoseksualios santuokos, ir apie tai, kaip judėjimas už gėjų teises per keletą dešimtmečių nuo atsiribojimo nuo heteroseksualų institucijų nukrypo prie jų kopijavimo. Jaunas filosofas Richard Waghorne, taip pat gėjus ir taip pat prieš gėjų santuoką, rašė „Irish Daily Mail“: „Su augančiu susierzinimu stebėjau, kaip gėjų santuokos oponentai susiduria su piktnaudžiavimo srautu aiškindami savo poziciją. Žinomos figūros, kurios tai daro, nuolatos turi reikalų su kaltinimu, kad jie fanatikai ar homofobai. (...) Instinktyvi daugelio gėjų santuokos advokatų reakcija yra kiekvieną nepritarimą pavaizduoti, kaip prietarą, lyg vienintelė priežastis ginti santuoką, kokia iki šiol egzistavo, kyla iš įvairaus fanatizmo ir psichinio išbalansavimo“. (Vatikano radijas)