Pristatyta Kanonų teisės kodekso studijų diena. 30 metų nuo kodekso paskelbimo

Antradienį Vatikano spaudos salėje buvo pristatyta Kanonų teisės kodekso studijų diena, kuri vyks penktadienį, sausio 25 dieną. Studijų dienos pilnas pavadinimas yra toks: „Kodeksas: Susirinkimo norėta ir prašyta reforma“.

Studijų dieną ir jos pavadinimą iliustravo kardinolas Francesco Coccopalmerio, Popiežiškosios teisinių tekstų tarybos pirmininkas.

Pati studijų dienos data atspindi dvigubą jubiliejų. 1959 metų sausio 25 dieną popiežius Jonas XXIII, daug ką nustebindamas, pranešė apie Vatikano II Susirinkimo, apie Romos vyskupijos Sinodo sušaukimą, o taip pat apie Kanonų teisės kodekso reformą. Galima priminti, kad iki to laiko galiojo 1917 metų kodeksas. Toli žiūrintis popiežius aiškiai nurodė, kad kodekso revizija turės vadovautis ta Bažnyčios samprata, kuri ištrykš iš Susirinkimo. Šiuo požiūriu Kanonų teisės kodekso studijų diena įsiterpia į Vatikano II Susirinkimo pradžios jubiliejinius renginius.

Kita data yra 1983 metų sausio 25-oji, kada, po beveik ketvirčio amžiaus darbų buvo pasirašyta ir įsigaliojo dabartinio kodekso redakcija, Bažnyčios valdymo pagrindas. Tad penktadienį bus paminėta šio įvykio 30-osios metinės.

Kaip paminėjo Jonas Paulius II, pasirašydamas naują kodekso redakciją, pastaroji tam tikra prasme yra Vatikano II Susirinkimo užbaigimas. Viena vertus, joje buvo priimtos Susirinkimo nuostatos, kita vertus, šios nuostatos realizuojamos teisinėmis normomis.

Kardinolas Coccopalmerio davė keletą pavyzdžių apie kodekso naujoves. Tai, pavyzdžiui, doktrina apie vyskupus ir jų santykius su popiežiaus pirmumu. Buvo įsteigtas Vyskupų sinodas, kuris realizuoja vyskupų kolegialumą. Žinant Vyskupų sinodo svarbią šiandieninės Bažnyčios gyvenime, pakaktų vien šio pavyzdžio naujojo kodekso svarbai iliustruoti. Tiesa, visuotinės Bažnyčios patirtyje tai nėra visai naujas dalykas, greičiau laimingas tos patirties atskleidimas.

Kitas panašus ankstesnės patirties atskleidimo ir išvystymo atvejis yra Vatikano II Susirinkimo doktrina apie pasauliečius ir jų misiją Bažnyčioje. Ši doktrina Kanonų teisės kodekse tapo normomis apie vyskupijos ir parapijos pasauliečių tarybas, leidžiančias pasauliečiams aktyviai dalyvauti vyskupijos ar parapijos sielovadiniuose sprendimuose.

Trečias pavyzdys: doktrina apie parapiją, kurioje buvo išryškinta tai, kad parapija pirmiausia nėra teritorija ar struktūra, tačiau tikinčiųjų bendruomenė. Ketvirta svarbi iliustracija liečia ekumenizmo ir bažnytinės bendrystės doktriną.

Gilų vidinį sąryšį tarp Susirinkimo ir kodekso pažymėjo ir kitas pranešėjas, Popiežiškosios teisinių tekstų tarybos sekretorius Juan Ignaco Arrieta, Pasak jo, Kanonų teisė yra Bažnyčios teologinės ir sielovadinės tikrovės atspindys, „vertimas“ į juridinę kalbą. Nors ji turi labai seną tradiciją, nėra saistoma formalių nutarimų, tačiau esminės tiesos. Bažnyčioje kartais trūksta tokio sąmoningumo, pirmumą teikiant teisiniam formalizmui.

Tuo tarpu italų dienraščiui „La Stampa“ kardinolas Velasio De Paolis, žinomas kanonistas, skaitysiantis pranešimą per Kanonų teisės kodekso studijų dieną, komentavo, jog kodeksą galima laikyti paskutiniuoju Vatikano II Susirinkimo tekstu. Kaip ir kiekvienas tekstas, taip ir šis turi ribų, atspindinčių rengėjų, o ir vėlesnes nuostatas, ne visada ištikimai atitinkančias pradines. Pavyzdžiui, anot kardinolo De Paolis, ne visada kodekse gerai ar pakankamai išreiškiamas Bažnyčios misionieriškumas. (Vatikano radijas)