Vietnamo istorija siekia maždaug ketvirtąjį amžių prieš Kristų. Dabartinio Vietnamo
teritoriją valdė vietinės dinastijos, taip pat kinai ir kaimyninio Siamo valdovai.
Devynioliktajame amžiuje Vietnamas pateko Prancūzijos įtakon ir greit tapo visiškai
subordinuota kolonija. Antrojo pasaulinio karo metais Vietnamo teritoriją buvo okupavusi
Japonija. Po karo šalis vėl grįžo prancūzų žinion, tačiau jau 1945 m. buvo sukurta
nepriklausoma Vietnamo valstybė. Iškart po nepriklausomybės paskelbimo prasidėjo pilietinis
karas tarp Kinijos ir Sovietų Sąjungos remiamų komunistų, valdančių šiaurinę dalį,
ir Prancūzijos remiamo pietų Vietnamo. 1954 m. Ženevoje vykusioje Taikos konferencijos
Vietnamas buvo padalintas į dvi savarankiškas valstybes. Vis dėlto labai greit, jau
1957 m. ir Pietų Vietname prasidėjo komunistų sukilimas, remiamas Šiaurės Vietnamo,
o netiesiogiai – Kinijos ir Sovietų Sąjungos. Netrukus Pietų Vietnamui į pagalbą atėjo
Jungtinės Valstijos. Prasidėjo naujas Vietnamo karas, kuris 1975 m. baigėsi komunistų
pergale ir Vietnamo suvienijimu komunistų valdžioje. Galiausiai, paskutiniame ką tik
pasibaigusio šimtmečio ir tūkstantmečio dešimtmetyje pasaulyje žlungant komunistų
režimams, ir Vietnamą pasiekė permainų banga. Vietname buvo pritaikytas Kinijos modelis
– pradėtos liberalios ekonominės reformos, tačiau politinė valdžia liko komunistų
rankose.
Vietnamo Bažnyčios istorija siekia pirmojo susitikimo su europiečiai
laikus. Pirmieji katalikų misionieriai į Vietnamą atvyko jau 1533 m.. Vis dėlto, savarankiška
katalikų Bažnyčios hierarchija buvo įkurta tik 1960, tai yra tuo metu kai Vietnamas
buvo padalintas. Tuometinės sąlygos taip pat lėmė labai sparčia vidinę migraciją.
Katalikai masiškai bėgo iš komunistų valdytos šiaurės į pietus. Pietinėje ir šiaurinėje
šalies dalyse gyvenančių katalikų proporcijos šiek tiek susibalansavo po 1975 m.,
kai komunistams užėmus pietinę dalį ir suvienijus Vietnamą, dalis anksčiau pabėgusių
katalikų grįžo į gimtąsias vietas.
Bažnyčios padėtis Vietname pradėjo gerėti
1990 m. užmezgus Šventojo Sosto oficialius kontaktus su Vietnamo vyriausybe. Nuo to
laiko jau išspręsta nemažai vietinės katalikų bendruomenės sunkumų. Pavyko rasti bendrą
kalbą su Vietnamo vyriausybe daugeliu klausimų, liečiančių Bažnyčios gyvenimą ir religijos
laisvę.
Į dvišalių Šventojo Sosto ir Vietnamo valdžios kontaktų darbotvarkę
įrašytas ir diplomatinių santykių užmezgimas. Nors dvišaliai santykiai dar nesureguliuoti,
jau prieš dvejus metus – 2011 kovo mėnesį popiežius Benediktas XVI paskyrė savo asmeninį
atstovą, Vietname nereziduojantį nuncijų. (Vatikano radijas)