Strasbūro teismo sprendimai keturių britų byloje dėl diskriminacijos religiniu pagrindu. "Taip" religiniams simboliams darbo vietoje

Sausio 15, pirmadienį, Europos žmogaus teisių teismas paskelbė sprendimą keturių britų byloje, kurioje buvo svarstomos religijos laisvės plotis ir ribos, santykis su kitomis teisėmis. Teismas pripažino, kad buvo pažeistos Nadia Eweida teisės, kai šiai „Britų avialinijų“ darbuotojai vyresnybė paliepė nusiimti kryželį ant grandinėlės vardan kompanijos politikos dėl aprangos kodo. Aprangos kodas yra teisėtas reikalavimas, tačiau jam buvo suteikta per daug svorio, juo labiau, kad kitiems darbuotojams ta pati kompanija leido nešioti tokius religinius simbolius, kaip tiurbanas ar hidžabas.

Teismas pabrėžia religijos laisvės svarbą, kaip esminę tikinčiųjų tapatybės dalį ir vieną iš pliuralistinės, demokratinės visuomenės pamatų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 skyrius apima laisvę žmogui parodyti savo tikėjimą, taip pat ir darbo vietoje. Vis tik, priduria Strasbūro teismas, kur individo asmens religinė praktika veikia kitų teises, gali būti taikomi apribojimai. Apie tai sprendžia pačios valstybės, o Europos žmogaus teisių teismas peržiūri, patikrina ar buvo atrasta teisinga pusiausvyra tarp besivaržančių teisių ir interesų.

Šioje perspektyvoje Strasbūro teismas nusprendė, kad kitos moters, Shirley Chaplin, atveju nebuvo pažeidimo. Chaplin dirbo slauge ir vyresnybė paprašė jos nusiimti kryželį ant grandinėlės, nes esą ligonis galėtų jį čiupti ir susižeisti. Nors kritikai sakė, kad tai nėra tikroji priežastis, tik pretekstas, Strasbūro teismas pripažino, kad ligonių saugumo argumentas buvo teisėtas. Kitaip tariant, asmuo turi teisę ir darbo vietoje nešioti savo įsitikinimus išreiškiantį religinį simbolį, tačiau šiuo atveju į kryželį buvo pažvelgta ne kaip į simbolį, o kaip į daiktą, kurio saugumo sumetimais galima paprašyti nenešioti.

Strasbūro teismas nusprendė, kad ir likusių dviejų - Gary McFarlane, porų konsultanto, ir Lilian Ladele, civilinių aktų registratorės, atveju nebuvo konvencijos pažeidimų. Jų situacija skiriasi nuo pirmųjų dviejų moterų. Abu jie neteko darbo dėl priežasčių, susijusių su homoseksualiomis poromis, kurių partnerystė Didžiojoje Britanijoje buvo įteisinta nuo 2005 metų. Yra ketinimų netrukus įteisinti ir tos pačios lyties asmenų santuoką. Strasbūro teismas nusprendė, kad darbo jie neteko teisėtai, nes nevykdė savo darboviečių nediskriminacinės politikos paslaugų naudotojų atžvilgiu, nepriklausomai nuo pastarųjų lytinės orientacijos.

Tiesa, dėl Lilian Ladele du teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę, paminėdami joje keletą svarbių aplinkybių. Viena, Ladele pradėjo savivaldybėje dirbti dar 1992 metais, gimimus, mirtis ir santuokas registravo nuo 2002 metų, ir tuomet dar niekaip negalėjo įsivaizduoti, kad ateityje įstatymas nurodys registruoti homoseksualias sąjungas, kurias ji laiko prieštaraujančias Dievo įstatymui. Šiuo požiūriu McFarlane situacija kitokia – jis jau iš anksto žinojo, kad gali tekti konsultuoti gėjų poras.

Antra, teisėjai atkreipė dėmesį, kad skundai kilo ne iš paslaugų naudotojų, o iš jos pačios darbo aplinkoje esančių kolegų, tame tarpe ir homoseksualių. Tuo tarpu kitų savivaldybių patirtis ir pats 2004 metų Civilinės partnerystės aktas rodo, kad galėjo būti kompromisų. Bet, teisėjų žodžiais, „kolegų badymas peiliais į nugarą ir Islingtono savivaldybės (aiškiai teikusios pirmenybę „gėjų teisėms“, o ne pamatinėms teisėms) aklo politinio korektiškumo kombinacija atvedė prie jos atleidimo“.

Tačiau svarbiausia, kad nebuvo gerbiama sąžinės prieštaros teisė, kuri yra pamatinė. Teisėjai pacitavo 19 amžiaus britų kardinolą Newmaną, kuris sakė, jog jei sąžinė susikerta su popiežiaus žodžiu, reikia sekti ja. (Galima pridurti, kad neseniai popiežius paskelbė Newmaną palaimintuoju). Teisėjai leido suprasti, kad ne tarnautoja diskriminavo savivaldybės paslaugų naudotojus, bet dėl „dogmatiškos linijos“ ir „apsėdančio politinio korektiškumo“ savivaldybė diskriminavo ją, nors vardan savo skelbiamos tolerancijos būtų turėjusi su ja elgtis skirtingai nuo tų, kurie nepareiškė sąžinės prieštaros. (Vatikano radijas)