Šiais metais Pasaulinė migrantų diena yra minima sausio 13 d. Jos tema: „Migracija
– tikėjimo ir vilties piligrimystė“. Kaip žinome, kasmet minimų migrantų dienų tradiciją,
vos prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, įvedė popiežius Benediktas XV.
Popiežiškosios
migrantų ir keliaujančiųjų sielovados tarybos pirmininkas kardinolas Antonio Maria
Vegliò, duodamas interviu Vatikano dienraščiui „l‘Osservatore Romano”, pasidalino
mintimis apie migracijos problemas. Anot kardinolo, valstybių sienų uždarymas nėra
tinkamas būdas kovoti su nelegalia migracija, nes tai tik skatina kontrabandą ir prekybą
žmonėmis. Ieškant problemos sprendimo būdų reikia atsižvelgti į visų poreikius ir
gerbti žmogaus teises. O viena iš opiausių problemų yra pabėgėlių situacija Sirijoje.
Jei 2012 metų gegužę pabėgėlių Sirijoje buvo apie 70 tūkstančių, tai metų pabaigoje
jų skaičius viršijo pusę milijono ir šis skaičius artimiausiu metu gali padvigubėti.
Sirijos kaimyninės šalys nesugeba pabėgėliams užtikrinti tinkamos pagalbos, todėl
yra labai svarbus visos tarptautinės bendruomenės įnašas. Europos šalys yra ratifikavusios
konvenciją „Dėl pabėgėlių statuso“, todėl privalo ne tik prisidėti finansiškai, bet
taip pat ir atverti sienas prieglobsčio prašantiesiems.
Kardinolas Vegliò paaiškino,
kodėl popiežius Benediktas XVI 2013 metų Pasaulinei migrantų dienai skirtoje žinioje
kalba apie „tikėjimo ir vilties piligrimystę“. Piligrimystės sąvokos esmė yra sprendimas
leistis kelionėn link geresnio tikslo. Žmogus Dievo buvo sukurtas kaip gera būtybė,
o žmogaus troškimas keliauti į gėrį, link to, ko širdis geidžia, yra pagrindas visų
jo gyvenimo sprendimų. Tai galioja ir migracijai. Nuo to momento, kai migrantui ar
pabėgėliui gimsta geresnio gyvenimo troškimas, kaip popiežius žinioje pastebi, tikėjimas
ir viltis tampa neatsiejami. Toliau kardinolas Vegliò pastebi, kad daugelio migrantų
ir pabėgėlių kelionė, tiksliau, piligrimystė yra lydima gilaus pasitikėjimo, kad Dievas
jų neapleis, o tai padeda migrantams išgyventi neišvengiamus sunkumus.
Šiandien
pasaulyje beveik milijardas žmonių, tai yra beveik kas septintas žemės gyventojas,
išgyvena migracijos patirtį. Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų sielovados
tarybos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad yra rizikinga vadovautis tik bendra vizija
ir pamiršti, jog kiekvienas migrantas turi savo istoriją ir yra žmogus, o kaip toks
turi pagrindines teises. Kitas migracijos aspektas yra integracija – tai dvigubos
krypties procesas, apimantis socialinius, ekonominius, kultūrinius ir politinius aspektus.
Integracijos sėkmė nepriklauso vien tik nuo migranto ar pabėgėlio pastangų, bet taip
pat ir nuo priimančios visuomenės atvirumo. Integracijos procese dideli vaidmenį bei
atsakomybę turi ir žiniasklaida, kuri įtakoja visuomenės nuomonę ir formuoja žmonių
protus.
Kardinolas Vegliò taip pat pabrėžė, kad religijos turi galimybę visos
kartu dirbti bendrojo gėrio labui. Jos gali drąsinti žmones, bendruomenes ir organizacijas
padėti visiems stokojantiems ir gelbėti esančius pavojuje. Dauguma religijų, pavyzdžiui
krikščionybė, judaizmas, islamas, induizmas ir budizmas, padeda formuoti visuomenės
palankumą užsieniečiams ir pabėgėliams. Be to, religijos taip pat gali padėti išvengti
konfliktų.
Galiausiai kardinolas Vegliò priminė, kad Pasaulinei migrantų dienai
skirtoje žinioje Popiežius patvirtina žmogaus teisę neemigruoti, tai yra turėti sąlygas
likti savo gimtinėje. Ši pirminė teisė tampa reali tik tuo atveju, jei nuolatos yra
kovojama su emigraciją skatinančiais faktoriais. (Vatikano radijas)