Krikščionys niekur taip smarkiai nepersekiojami kaip Šiaurės Korėjoje
Šiaurės Korėja dešimtą kartą iš eilės užėmė pirmąją vietą tarp šalių, kuriose labiausiai
persekiojami krikščionys. 2012-ųjų sąraše pristatoma labiausiai persekiojamų krikščionių
padėtis penkiasdešimtyje kraštų, laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio 1 d., iki 2011
metų spalio 31 d.
Kasmet sąrašą skelbianti tarpkonfesinė organizacija „Open
doors“ antradienį nurodė, jog Šiaurės Korėjos krikščionys gali praktikuoti savo tikėjimą
tik slapstydamiesi, t.y. pogrindyje, ir labai sunkiomis sąlygomis. Krikščionys neturi
jokios teisės egzistuoti Šiaurės Korėjoje. Jie gyvena nuolatiniame pavojuje būti suimtiems,
įkalintiems arba nužudytiems. Šiaurės Korėjos darbo stovyklose uždaryta nuo 50 000
iki 70 000 krikščionių, t.y. maždaug ketvirtadalis krašto krikščionių.
Prieš
šimtmetį, „Tolimųjų Rytų Jeruzalėje“, kaip buvo vadinama Šiaurės Korėjos sostinė Pchenjanas,
buvo per šimtas bažnyčių. Valstybės steigėjui Kim Il Sungui atėjus į valdžią greitu
laiku buvo panaikinta daugiau kaip du tūkstančiai parapijinių bendruomenių. Mirusių
diktatorių kultas yra tęsiamas. Sostinėje užpernai lankęsi užsieniečiai matė plakatus
su užrašu apie valstybės steigėją: „Amžinasis tėvas visuomet su mumis“. Oficialiai
galinčios veikti tik keturios šventovės, dvi evangelikų, viena katalikų ir viena ortodoksų,
tėra tik tam, kad turistai matytų tariamą religijos laisvę, pažymi „Open doors“.
Nors
vyksta stiprus persekiojimas, Šiaurės Korėjos režimas niekaip neįstengia panaikinti
pogrindyje esančios krikščionių bendruomenės. Kaip tik atvirkščiai: namų bendruomenės
geriau susisiekia nei bet kada praeityje ir gali viena kitą padrąsinti, - tvirtina
„Open doors“, kurios paskaičiavimu Šiaurės Korėjos krikščionių bendruomenę sudaro
nuo 200 000 iki 400 000 tikinčiųjų.
Sąrašo pirmajame dešimtuke po Šiaurės
Korėjos seka Afganistanas, Saudo Arabija ir dar septynios musulmonų šalys: Somalis,
Iranas, Maldyvai, Uzbekistanas, Jemenas, Irakas ir Pakistanas.
Visame pasaulyje
šimtas milijonų krikščionių yra persekiojami dėl savo tikėjimo. Todėl krikščionys
sudaro didžiausią dėl religinių priežasčių persekiojamų žmonių grupę, - pažymi „Open
doors“ pristatydama 2012 metais labiausiai persekiojamų krikščionių sąrašą.
Sąrašas
pirmą kartą buvo paskelbtas 1993 metais. Į jį įtraukiama penkiasdešimt kraštų, kuriuose
krikščionys labiausiai persekiojami ir teisiami dėl išpažįstamo tikėjimo. Organizacijos
„Open doors“ tarptautinė darbo grupė kasmet iš naujo įvertina padėtį visuose kraštuose,
iš kurių gauna žinias apie religijos laisvės varžymus. Kraštų įvertinimą nulemia pranešimai
apie krikščionių užpuolimus, organizacijos bendradarbių pagal klausimyną surinktos
žinios ir ekspertų vertinimai.
Sąrašo sudarymu, pažymi „Open doors“, siekiama
sužadinti Bažnyčių, visuomenės, žiniasklaidos ir politikos pasaulio sąmonę, kad būtų
galima paskatinti veiksmingą pagalbą skirtingose pakopose.
Iš penkiasdešimties
kraštų, įtrauktų į 2012 metų sąrašą, trisdešimt aštuoni yra musulmoniški. Pakistanas
į pirmąjį dešimtuką pateko pirmą kartą, pakildamas viena pakopą nuo pernai užimtos
vienuoliktos vietos.
Didžiausi pasikeitimai, palyginus su 2011 metų sąrašu,
liečia situaciją šiauriniame Sudane ir Nigerijos šiaurėje. Sudanas nuo trisdešimt
penktos vietos pakilo į šešioliktąją, Nigerija nuo dvidešimt trečios į tryliktą vietą.
„Open doors“ disponavo pranešimais apie mažiausiai 300 krikščionių, kurie Nigerijoje
buvo nužudyti vien dėl išpažįstamo tikėjimo, tačiau tikras skaičius, pasak organizacijos
galėtų būtų nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio. Egipte buvo nužudyta šešiasdešimt
krikščionių, Irake – trisdešimt aštuoni. Šimtai, nors įtariama kad tūkstančiai krikščionių
nužudyti dėl tikėjimo Sudane. Tačiau labai sunku, jei iš viso įmanoma, tiksliau nustatyti
padėtį Sudane dėl karo.
Pirmą kartą į sąrašą pateko Kazachstanas ir Kolumbija.
Tačiau 2012 metais labiausiai persekiojamų krikščionių sąraše nebeminimos Tanzanija,
Šri Lanka ir Rusija, nors dvidešimtoje vietoje minima Čečėnija. Vienintelė sąraše
minima Europos šalis keturiasdešimt antroje vietoje yra Baltarusija, kurios režimas
religijų veiklą griežtai ribojančius įstatymus naudoja kaip priemonę spausti religines
mažumas.
Krašto patekimas į žemesnę sąrašo vietą nebūtinai reiškia, kad krikščionių
padėtis ten pagerėjusi. Situacijos pablogėjimas kituose kraštuose vis priveda prie
to, kad kraštas, nors padėtis jame nepasikeitusi, būna „pralenkiamas“. Panašiai įvyko
Kinijai, kuri šiemet pateko į žemesnę vietą nei prieš metus, nuo šešioliktos nusileido
iki dvidešimt pirmos. Beje, ir Laosas nebėra pirmajame sąrašo dešimtuke: nuo dešimtos
vietos nuslinko iki dvyliktos. (Vatikano radijas)