2013-01-08 18:13:42

Krikščionys niekur taip smarkiai nepersekiojami kaip Šiaurės Korėjoje


Šiaurės Korėja dešimtą kartą iš eilės užėmė pirmąją vietą tarp šalių, kuriose labiausiai persekiojami krikščionys. 2012-ųjų sąraše pristatoma labiausiai persekiojamų krikščionių padėtis penkiasdešimtyje kraštų, laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio 1 d., iki 2011 metų spalio 31 d.

Kasmet sąrašą skelbianti tarpkonfesinė organizacija „Open doors“ antradienį nurodė, jog Šiaurės Korėjos krikščionys gali praktikuoti savo tikėjimą tik slapstydamiesi, t.y. pogrindyje, ir labai sunkiomis sąlygomis. Krikščionys neturi jokios teisės egzistuoti Šiaurės Korėjoje. Jie gyvena nuolatiniame pavojuje būti suimtiems, įkalintiems arba nužudytiems. Šiaurės Korėjos darbo stovyklose uždaryta nuo 50 000 iki 70 000 krikščionių, t.y. maždaug ketvirtadalis krašto krikščionių.

Prieš šimtmetį, „Tolimųjų Rytų Jeruzalėje“, kaip buvo vadinama Šiaurės Korėjos sostinė Pchenjanas, buvo per šimtas bažnyčių. Valstybės steigėjui Kim Il Sungui atėjus į valdžią greitu laiku buvo panaikinta daugiau kaip du tūkstančiai parapijinių bendruomenių. Mirusių diktatorių kultas yra tęsiamas. Sostinėje užpernai lankęsi užsieniečiai matė plakatus su užrašu apie valstybės steigėją: „Amžinasis tėvas visuomet su mumis“. Oficialiai galinčios veikti tik keturios šventovės, dvi evangelikų, viena katalikų ir viena ortodoksų, tėra tik tam, kad turistai matytų tariamą religijos laisvę, pažymi „Open doors“.

Nors vyksta stiprus persekiojimas, Šiaurės Korėjos režimas niekaip neįstengia panaikinti pogrindyje esančios krikščionių bendruomenės. Kaip tik atvirkščiai: namų bendruomenės geriau susisiekia nei bet kada praeityje ir gali viena kitą padrąsinti, - tvirtina „Open doors“, kurios paskaičiavimu Šiaurės Korėjos krikščionių bendruomenę sudaro nuo 200 000 iki 400 000 tikinčiųjų.

Sąrašo pirmajame dešimtuke po Šiaurės Korėjos seka Afganistanas, Saudo Arabija ir dar septynios musulmonų šalys: Somalis, Iranas, Maldyvai, Uzbekistanas, Jemenas, Irakas ir Pakistanas.

Visame pasaulyje šimtas milijonų krikščionių yra persekiojami dėl savo tikėjimo. Todėl krikščionys sudaro didžiausią dėl religinių priežasčių persekiojamų žmonių grupę, - pažymi „Open doors“ pristatydama 2012 metais labiausiai persekiojamų krikščionių sąrašą.

Sąrašas pirmą kartą buvo paskelbtas 1993 metais. Į jį įtraukiama penkiasdešimt kraštų, kuriuose krikščionys labiausiai persekiojami ir teisiami dėl išpažįstamo tikėjimo. Organizacijos „Open doors“ tarptautinė darbo grupė kasmet iš naujo įvertina padėtį visuose kraštuose, iš kurių gauna žinias apie religijos laisvės varžymus. Kraštų įvertinimą nulemia pranešimai apie krikščionių užpuolimus, organizacijos bendradarbių pagal klausimyną surinktos žinios ir ekspertų vertinimai.

Sąrašo sudarymu, pažymi „Open doors“, siekiama sužadinti Bažnyčių, visuomenės, žiniasklaidos ir politikos pasaulio sąmonę, kad būtų galima paskatinti veiksmingą pagalbą skirtingose pakopose.

Iš penkiasdešimties kraštų, įtrauktų į 2012 metų sąrašą, trisdešimt aštuoni yra musulmoniški. Pakistanas į pirmąjį dešimtuką pateko pirmą kartą, pakildamas viena pakopą nuo pernai užimtos vienuoliktos vietos.

Didžiausi pasikeitimai, palyginus su 2011 metų sąrašu, liečia situaciją šiauriniame Sudane ir Nigerijos šiaurėje. Sudanas nuo trisdešimt penktos vietos pakilo į šešioliktąją, Nigerija nuo dvidešimt trečios į tryliktą vietą. „Open doors“ disponavo pranešimais apie mažiausiai 300 krikščionių, kurie Nigerijoje buvo nužudyti vien dėl išpažįstamo tikėjimo, tačiau tikras skaičius, pasak organizacijos galėtų būtų nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio. Egipte buvo nužudyta šešiasdešimt krikščionių, Irake – trisdešimt aštuoni. Šimtai, nors įtariama kad tūkstančiai krikščionių nužudyti dėl tikėjimo Sudane. Tačiau labai sunku, jei iš viso įmanoma, tiksliau nustatyti padėtį Sudane dėl karo.

Pirmą kartą į sąrašą pateko Kazachstanas ir Kolumbija. Tačiau 2012 metais labiausiai persekiojamų krikščionių sąraše nebeminimos Tanzanija, Šri Lanka ir Rusija, nors dvidešimtoje vietoje minima Čečėnija. Vienintelė sąraše minima Europos šalis keturiasdešimt antroje vietoje yra Baltarusija, kurios režimas religijų veiklą griežtai ribojančius įstatymus naudoja kaip priemonę spausti religines mažumas.

Krašto patekimas į žemesnę sąrašo vietą nebūtinai reiškia, kad krikščionių padėtis ten pagerėjusi. Situacijos pablogėjimas kituose kraštuose vis priveda prie to, kad kraštas, nors padėtis jame nepasikeitusi, būna „pralenkiamas“. Panašiai įvyko Kinijai, kuri šiemet pateko į žemesnę vietą nei prieš metus, nuo šešioliktos nusileido iki dvidešimt pirmos. Beje, ir Laosas nebėra pirmajame sąrašo dešimtuke: nuo dešimtos vietos nuslinko iki dvyliktos. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.